Lucky John Haira Tiny - 33 mm ilgio vobleris, turintis putlų korpusą, priklauso "crankbait" voblerių klasei ir yra gaminamas tik plaukiančių versijoje su nedideliu liežuvėliu. Didžiausias masalo gylis, kai jis greitai pravedamas, yra tik 20 cm. Kai sustojate vobleris greitai iššoka į viršų, o tai leidžia padaryti efektyvų pravedimą, sėkmingai išvengiant povandeninių kliūčių: vandens augmenijos ir kitų kliuvinių. Pravedant tolygiai, vobleris juda intensyviai, žaisdamas vibruoja visu kūnu dideliu dažniu ir minimalia amplitude. Už savęs masalas suformuoja pastebimą bangą, labai patrauklią visoms plėšriosioms žuvims. Visi vobleriai Haira turi OSS (Outside Stabilizer System) stabilizavimo sistema su volframo rutuliuku, kuris tvirtinamas apatinėje masalo galvutės dalyje, netoli liežuvėlio. Kaip rodo ilgalaikiai tokios konstrukcijos bandymai, būtent priekinis svarelis, sukuria specifinę vibraciją. puikiai valdo masalą vandenyje, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje yra srovė, ar ne. Dėl MCS (Magnetic Cast System) sistemos su magnetiniais šratukais, masalas užmetamas toliau ir tiksliau, turi papildomą vibracijos šaltinį kas tik dar labiau vilioja plėšrūną. Pagrindinis žūklės objektas: kiršlys, upėtakis, šapalas, ešeriai ir amūrai.
Mūsų svetainėje labai lengva atlikti užsakymą. Tiesiog pridėkite pasirinktas prekes į krepšelį, o tada eikite į „Krepšelio“ puslapį, patikrinkite užsakytų prekių teisingumą ir spustelėkite mygtuką „Pateikti užsakymą“.
Jei esate įsitikinęs dėl pasirinkimo, galite tęsti kitus etapus...
Jei kyla klausimų, daugiau informacijos rasite čia. Arba susisiekite su mūsų budinčiais darbuotojais.
Sumokėkite už pirkinius patogiu būdu. Internetinėje parduotuvėje esantys mokėjimo būdai:
Mokėjimų sistema Paysera. Tai išankstinis apmokėjimas už prekes. Pirkėjas perveda pinigus į parduotuvės atsiskaitomąją sąskaitą, elektroninėje parduotuvėje patvirtinęs užsakymą (Sutartį) ir pasinaudojęs pasirinkta elektroninės bankininkystės (mokėjimų) sistema. Atsakomybė už pinigų pervedimą ir Pirkėjo pateiktos informacijos duomenų saugumą tokio atsiskaitymo atveju tenka pasirinktos elektroninės bankininkystės (mokėjimų) sistemos administratoriui. Daugiau informacijos galite rasti "Apmokėjimas".
Ruošiama...
Sutaupykite laiko gaudami užsakymą. Internetinėje parduotuvėje galimi 3 pristatymo būdai:
- Prekių pristatymas kurjerių tarnyba. Po užsakymo atidavimo kurjeriui, pristatymas vyksta sekančią darbo dieną. Prekėms patekus pas vežėjus, kurjerių tarnyba susisieks ir nurodytais kontaktais patikslins pristatymo detales. Būtina: gavus užsakymą, patikrinkite pakuotės vientisumą, visus matomus pažeidimus, pieš patvirtinant gavimą, pažymėkite kurjeriui. Kilus klausimams, susisiekite su siuntėju. Už šį pristatymą skaičiuojamas papildomas, iš anksto elektroninėje parduotuvėje nurodytas, pristatymo mokestis. Užsakymams virš 49,00 € - pristatymas nemokamas.
- Prekių pristatymas į paštomatus. Užsakymui atvykus į Jūsų pasirinktą tašką, unikalus atrakinimo kodas bus išsiųstas į Jūsų telefoną arba e-paštą. Saugojimo laikas yra 3 dienos. Už šį pristatymą skaičiuojamas papildomas, iš anksto elektroninėje parduotuvėje nurodytas, pristatymo mokestis. Užsakymams virš 49,00 € - pristatymas nemokamas. Remiantis siuntų pristatymo taisyklėmis, atsižvelgiant į užsakytų prekių išmatavimus ar kitas savybes, gali nebūti galimybės pasirinkti šio pristatymo būdo.
- Atsiėmimas vienoje iš SALMO parduotuvių. Pagal užsakymo sudėtį, visų prekių gali nebūti pasirinktoje parduotuvėje. Jos bus surinktos iš filialų ir pristatytos į Jūsų pasirinktą parduotuvę. Kai užsakymas bus suruoštas atsiimti, Jūsų e-pašto adresu bus išsiųstas pranešimas. Pristatymo išlaidos neskaičiuojamos.
Žvejyba poperiais spiningautojams dažniausiai asocijuojasi su lydekų gaudymu vandenžolėmis smarkiai apaugusiuose sekliuose ežeruose bei tvenkiniuose. O kaip kitos žuvys? Tarkim, ešeriai, juk pastarieji plėšrūnai irgi mėgsta gainioti žuveles vandens paviršiuje. Beje, net gerokai dažniau nei aštriadantės plėšrūnės.
Penkios žvejybos iš eilės – du ešeriukai. Seniai to nebuvo, ypač turint omenyje, kad dabar rugsėjis, kurį prieš tai rašytuose straipsniuose gyriau, kaip bene geriausią mėnesį spiningavimui. Žvejojau ir ryte, ir vakare, netgi naktį – „tuščias ramsas“. Aišku, galėčiau rasti aibę priežasčių, kuriose paaiškinčiau, kodėl mano žūklės buvo nevykusios, bet čia veikiausiai kas nors pasakytų, kad blogam šokėjui ir batai trukdo, nes kitiems žūklėje sekėsi nepalyginamai geriau.
Prieš keletą dienų bespiningaudamas buvau labai maloniai nustebintas – ant upės kranto sutiktas septynmetis bamblys, pamatęs driežą, ėmė pasakoti to roplio biologiją. Jis netgi žinojo, kad tai vikrusis driežas, jo patinėlis yra žalias, o patelė – ruda. Dar daugiau – paklaustas, kaip vadinasi tas pusiau įvirtęs į vandenį medis, vaikas atsakė, kad karklas, nes gluosnis būna kitoks. Po to pasigyrė, kad taip pat mėgsta žuvauti ir labai susidomėjo mano masalinės turiniu...
Geras meknių kibimas paprastai būna balandžio bei gegužės mėnesiais, vėliau nurimsta ir vėl atsinaujina antroje vasaros pusėje. Šias žuvis, išskyrus Nemuno ir Neries žemupio meškeriotojus, mažai kas gaudo tikslingai. Priežastis elementari – kituose mūsų vandens telkiniuose jų visai nėra, reta arba aptinkamos tik kai kuriose vidutinių bei mažų upių žemupiuose.
Jei manęs paklaustų, kokią žuvį mūsų vandenyse sudėtingiausiai suvilioti, veikiausiai atsakyčiau, kad šapalą. Suprantama, stambų, nes nedideli šapaliukai mažas sukriukes ir voblerius dažnai „sega“ be problemų ir kitąsyk šių žuvų noras praryti dirbtinį masalą būna nė kiek nemenkesnis nei amžinai alkanų ešerių.
Kas niekada negyveno daugiabučio namo pirmame aukšte, tas nesupras, kas yra triukšmas. Prie sklindančių garsų iš artimiausios gatvės, kur nuolatos burzgia mašinos, priprantama, kaip ir prie ošiančių nuo vėjo medžių ar lietaus barbenimo į palangę. Tačiau šūkaujantys po langais jaunuoliai, praeitame amžiuje pagamintas ir vis dar tebeeksploatuojamas kaimyno automobilis, pusę metų trunkantis remontas viršutiniame aukšte gali išvesti iš proto.
Upės – mano stichija. Tačiau upėtakis nėra „mano žuvis“. Taškuotuosius gražuolius mėgstu gaudyti, ir net labai, bet nesu jų žūklės maniakas. Turiu tam svarių priežasčių. Labiau patinka didžiosios mūsų upės, kur galima net nepakeitus spiningavimo taktikos ir technikos sužvejoti įvairesnį laimikį. Ir pagauti gerokai stambesnių žuvų nei upėtakiai. Upėtakių žūklę laikau lyg savotišku desertu, o nuolat valgomas net ir medus apkarsta.
Kai saulė ima liesti aukštesnių medžių viršūnes, prasideda antrasis vakarinės žūklės etapas. Dabar šešėliai ilgėja sulig kiekviena minute, vėjas visiškai nurimsta ir šapalai užsiima pozicijas, kurios jiems patogios vakariniam maitinimuisi, nė neįtardami, kad gali tuojau pakliūti spiningautojo ant kabliuko.
Praeitame straipsnyje kalbėjau apie šapalų žvejybą spiningu vasaros rytais. Bet dar geriau, mano nuomone, šapalai kimba vakarėjant. Regis, koks skirtumas, kaip gaudysi tas pačias žuvis vieną ar kitą valandą. Visgi šapalų žūklėje yra tam tikrų niuansų, kurie priklauso nuo paros laiko.
Vasarą yra du praktiškai lygiaverčiai laikotarpiai, kada geriausiai kimba žuvys – tai ankstyvas rytas ir vėlyva popietė. Priklausomai nuo oro, rytinis kibimas gali tęstis iki kokios vienuoliktos valandos, o neprasta vakarinė žvejyba prasidėti anksčiau. Galbūt žuvys masalus mielai ragaus ir sutemus, o tai reiškia, kad dar neišaušus bei vėlyvą vakarą.
Jei paklaustume spiningautojų, kokie Nemuno ruožai (turiu omenyje upės dalį žemiau Kauno HE) patys žuvingiausi, visi vienbalsiai patvirtintų, kad tie, kur yra dambų. Žinoma, tų tikrųjų akmeninių, bet ne smėlinių. Tačiau Nemune rastume ir daugiau gerų žūklaviečių. Beje, jos dar geros ir tuo, kad čia rečiau spiningaujama, todėl, kalbant meškeriotojų kalba, nėra „nugaudytos“.
Pirmuosius pavasarinius šapalus meškeriotojai pagauna žvejodami ant plūdinės meškerės kabliuko užkabintu batono gabalėliu. Arba spiningaudami vobleriais, tačiau... begundydami šiais masalais atgal į jūrą grįžtančias lašišas bei šlakius, o tai reiškia, kad veikiau atsitiktinai nei tikslingai.
Praeitame rašinyje šapalams skirtus voblerius suskirsčiau į grupes, minėjau pačius mažiausius, kurie tinkami nebent ultraligt spiningavimui. Taip pat žadėjau papasakoti apie jų pravedimą. Pažadą išpildžiau tik minimaliai, tad šiame rašinyje apie žūklės techniką teks pakalbėti plačiau.
Išsyk pasakysiu, kad kalbėsiu ne apie tą dieną, kai žvejys iš žūklės grįžta nosį nukabinęs, nes jo rezultatas yra lygus nuliui, veikiau jau atvirkščiai. O toks straipsnio pavadinimas surištas su žodžių skoliniais. Tarkim, mūsų meškeriotojai (ir ne tik) neretai sako, kad įsigytas daiktas, šiuo atveju – koks nors žūklės įrankis ar masalas, yra „nulinis“, suprask, kad visiškai naujas, dar nė nebandytas.