Guminukas Lucky John Hogy Shrimp 3"

Ne veltui šįmet tiek daug rašau apie vandenžoles – tvanki ir, palyginti, drėgna vasara ir jos „tęsinys“ prasidėjus rugsėjui sudaro puikias galimybes augti augalams. Beje, jokia išimtis nebus ir vandens augalai, kadangi nemaža dalis jų veša sekliai ir keroja ten, kur gruntas yra maistingesnis. Kaip žinia, apsemtose telkinių pakrantėse, priekrantėse ir susidaro tokios sąlygos.

Nors be jokių išlygų visi vandens augalai vienaip ar kitaip susiję su žuvimis, tačiau jų tarpe yra tokių, kurie žvynuotąsias traukia tarsi magnetas. Dar daugiau – konkrečių rūšių žuvis, o tai žvejams jau yra gera nuoroda ieškant būsimo laimikio.

Sugalvoti kažką „Tooookio!“, t. y. kuo arba kaip negaudo kiti žvejai svajoja kiekvienas meškeriotojas. Žinoma, jei tas sumanytas masalas ar masalo pravedimo būdas rezultatyvus, nes kitu atveju visi šie išradimai neturi prasmės.

Praeitame rašinyje kalbėjau apie pelkėtų ežerėlių raudes. Tačiau juose kartais galima pagauti ir kuojų. Tačiau tik kartais, kadangi šios žuvys nemėgsta rūgštaus vandens, negali ištverti ir menko deguonies kiekio.

Kaip jau minėjau pirmojoje šio rašinio dalyje, perprasti spiningavimą su šoniniu pavadėliu nesunkiai gali net vaikas. Kita vertus, yra įvairių niuansų, kurie tokią žvejybą daro dar efektyvesnę, bet kartu ir sudėtingesnę.

Tai, kad tokiu metų laiku upėse viliojant silikoniniais masalais ešerius, sterkus, galbūt ir lydekas, šis spiningavimo būdas yra vienas perspektyviausių – net neabejoju. Kita vertus, nereikėtų, o ir nenoriu, užsiciklinti žūkle tik šaltame vandenyje gaudant pasyvias plėšrūnes. Lygiai taip pat sėkmingai juo galima spiningauti pavasarį, vasarą, rudenį, kuomet grobuonių apetitas net labai geras arba... dar prastesnis nei dabar.

Atvirai pasakius, net nežinau kaip vienu žodžiu reikėtų vadinti vandens telkinius, apie kuriuos ruošiuosi pasakoti, kadangi jie gana skirtingi. Tačiau turi ir daug bendro – tai siauri, maždaug iki 7–10 m pločio ir ne visai seklūs vandens „koridoriai“, kuriuose yra bent šiokia tokia tėkmė. Dar vienas vienijantis bruožas – visi jie galiausiai įteka į kokį nors tvenkinį, ežerą, kai kurie jungia du minėtus stovinčio vandens telkinius.

Esu rašęs straipsnį apie JAV sukurtą sistemėlę Carolina Rig, kuri pritaikyta basų žūklei, bet mūsų vandenyse puikiai tinka gaudyti ešerius, sterkus, kai kuriais atvejais – ir lydekas. Dabar norėčiau pakalbėti apie paprastesnį jos analogą Texas Rig arba Florida Rig.

Teko skaityti internete, kad vėgėles spiningu gali gaudyti praktiškai visais populiariausiais dirbtinės kilmės masalais, t. y. guminukais, vobleriais, vartiklėmis. Įdomiausia, kad tekstai ten žodis žodin sutampa, gal tik keletas buvo parašyti savaip, tačiau galima atskirti, kad tai – kopijos iš kažkokio pirminio šaltinio. Išsyk pasakysiu, kad vobleriai ir vartiklės vėgėlių žūklei mažiausiai tinka.

Niekada nevažiuoju į žūklę tam nepasiruošęs. Jei staiga koks nors bičiulis paskambina ir pasako: „Tuojau pat kraukis meškeres ir varom“, aš atsakau, kad ne. Taip atsakau, nes žinau, kad po to gailėsiuosi – būtinai ką nors iš reikalingų žūklėje daiktų, tegul ir mažmožių, paliksiu namuose ir to „kažko“ man verkiant trūks (Merfio dėsnis), o tai gadina nuotaiką...

Jeigu rašydamas straipsnį paminiu žodį „guminukas“, absoliuti dauguma skaitytojų jį įsivaizduoja kaip riperį arba tvisterį. Ir jie būna teisūs, kadangi šie viliokliai yra bene vieninteliai silikoniniai masalai iš daugelio, kuriuos plačiai naudoja mūsų spiningautojai. Visokia ten „egzotika“, kuriai priskirčiau silikoninius sliekus, vėžiukus ir neaišku kokių gyvių imitacijas, nors neatmetu galimybės, kad tokie padarai gamtoje egzistuoja, dažnai spiningautojų vertinami skeptiškai.