Ritė multiplikatorinė Lucky John Vanrex Cast 6 ML

Retas žvejys pirkdamas įrangą ar masalus taupo pinigus. Žinoma, visada geriau mokėti už tą patį daiktą mažiau nei daugiau, tačiau meškeriotojo psichologiją šiuo atžvilgiu perpratau puikiai – jei jis yra įsitikinęs, kad, tarkim, vienas ar kitas masalas yra kibus šiandien, tai trūks plyš jį tuojau pat ir turi įsigyti, nesvarbu, kiek bekainuotų

Iš tiesų straipsnį norėjau pavadinti „Tvičingavimas vėlyvą rudenį“, bet vanduo atvėso dar labai minimaliai. Tačiau orai neprognozuojami, o šiais laikais – ypač, tad nežinia, kas nutiks po savaitės ar dviejų. Kita vertus, žvejams visada reikia žiūrėti į ateitį ir būsimoms žūklėms ruoštis iš anksto. Beje, toks spiningavimo būdas praverčia netgi šiltesnę žiemą, o žiemos pastaruoju metu, kaip žinia, būna tik šiltos.

Turbūt visi spiningautojai žino, kad vobleriai būna trijų rūšių: plaukiantieji, skęstantieji ir neutralaus plūdrumo. Neabejoju, kad pirmiausiai atsirado plaukiantieji, kadangi juos kažkada kažkoks žvejys išdrožė iš medžio. Vėliau spiningautojai patobulino šiuos masalus įmontuodami į jų kūnelius gramzdus ir taip gimė nauja voblerių rūšis – skęstantieji. Ir tik palyginti neseniai, įdiegus šiuolaikines technologijas, imta iš plastiko gaminti neutralaus plūdrumo modelius arba kitaip „suspendingus“.

Tvirtai teigti, koks vilioklis bus geriausias viename ar kitame vandens telkinyje viliojant tik tokias ir ne kitokias žuvis, galima tik tuomet, kai ten žuvauji ne metus ir ne du. Aišku, prioritetai laikui bėgant gali keistis, tačiau kažkada buvę kibūs masalai dažniausiai nepraranda „paklausos“ net praėjus dešimtmečiams.

Kai ruduo pradeda ristis į antrąją pusę, velkiautojams prasideda „katino dienos“. Galbūt žvejojant ne visas plėšrūnes, bet didžiąsias lydekas – tikrai. Banaliai kalbant – didelei burnai didelis kąsnis, taigi kur platūs nasrai, ten reikia ir atitinkamo dydžio masalų.

Rašinio pavadinime nevardijau, koks tas įrankis, kadangi tiek spiningautojas, tiek plūdininkas arba dugnininkas nori puikaus meškerykočio už kuo mažesnę kainą (taupymas nėra blogybė). Beje, o kas yra geras žvejybinis įrankis?

Poperiai mūsų šalyje „prigijo“ kažkaip pavėluotai. Kadangi esu tokio amžiaus, kad galiu atsiminti daugelio šiuolaikinių masalų plitimą mūsų vandenyse, už minėtą faktą galėčiau garantuoti. Tačiau keičiasi žvejų kartos, keičiasi ir požiūriai į naujoves.

Įvadiniame straipsnyje pasakojau apie tai, kad mūsų vandens telkiniai nevisiškai išnaudojami spiningautojų, nes daug kas vengia žvejoti smarkiai užžėlusiuose mažuose tvenkiniuose, ežerėliuose, karjeruose, didesnių ežerų įlankose. Šiame rašinyje suteiksiu informacijos, kaip ir kuo galima gaudyti tų vandenų plėšrūnes.

Veikiausiai pasirodys keistas straipsnio pavadinimas, tačiau spiningautojui posakis „tik per dantis“, juolab su daugtaškiu, kuris šiuo atveju pabrėžia nebaigtą sakinį, o žvejui – veiksmą, daug ką pasako. Reiškia, kad žuvis griebė masalą, meškeriotojas kirto, bet nesėkmingai.

Gegužės 1-oji yra darbo žmonių šventė, kurios pas mus dabar niekas nešvenčia. Gal todėl, kad dalis potencialių „švenčiančiųjų“ ima spiningus ir bėga prie vandens. Juk prasidėjo kita ir daug malonesnė šventė, kuri vadinasi Lydekų gaudymo sezono atidarymas arba Spiningautojų šventė.

Rinkdamiesi rites spiningavimui, pradedantieji žvejai neretai galvoja, kad šiam žūklės būdui galima įsigyti universalią ritę, kuri tiks žvejoti visais įmanomais spiningavimo būdais. Deja, tenka nusivilti, nes universalių ričių negali būti nė vienam žūklės būdui, o ką jau kalbėti apie spiningavimą, kuris apima įvairius masalų traukimo stilius, žuvys viliojamos nuo vandens paviršiaus ir gelmėje, gaudomos įvairaus tipo vandens telkiniuose su daugybe dirbtinių masalų.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir forumuose dažnai diskutuojama, kad, spiningaujant kai kuriais naujos kartos spiningo masalais, pavyzdžiui tokiais, kaip „jerkbait“ (toliau - džerkai) ar „swimbait“, geriau naudoti multiplikacinę (toliau – multas), o ne visiems įprastą neinercinę ritę. Kodėl kyla ši tendencija ir kaip išmokti užmesti minėtus masalus rite, neužsidirbant „barzdos“?

Kažkada, kai dar drop shot metodas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, spiningai šiam būdui buvo naudojami kokie pakliuvo. Na, gal ne visai taip, tačiau specializuotų kotų nebuvo ir teko rinktis trumpus bei jautrius spiningus, kurių paskirtis pati įvairiausia. Tiesą pasakius, to neatsisako daug kas ir dabar, visa esmė – spiningas turi būti kiek galima jautresnis ir gana standus, kad būtų galima jausti kiekvieną žuvies prisilietimą prie vilioklio.

Kiekvieną masalų rūšį spiningininkas privalo plukdyti ne tik ypatingai, savo stiliumi, kuris padeda išprovokuoti kibimą, bet dar ir tinkamai, kad būtų pilniausiai panaudojamos, atsižvelgiant į žūklavietės ypatumus, masalo savybės ir vieną svarbiausių sąlygų - masalų plukdymas turi būti derinamas su optimaliausia spiningavimo konkrečiame vandens telkinyje versija.