Ritė Okuma Ceymar XT Match

Kai Dievas tvėrė pasaulį, jis sukūrė jūras, ežerus ir upes, nes reikėjo kažkur plaukioti žuvims. Tik visai nepagalvojo, kad upės gali ištvinti, nusekti, o šalia esančios žemės įdubos prisipildys vandens ir ten taip pat gyvens žvynuotosios. Arba kitas variantas – upės keis savo vagas, o kažkada buvusios vagos ilgainiui virs balomis, galbūt net balų virtine, ilgai nedžius, ten taip pat ne viena žuvų karta atsives savo palikuonis, čia žmonės ateis meškerioti.

Karšis mūsų šalyje yra bene dažniausiai meškeriojama žuvis. O pagauti stambų karšį svajoja kiekvienas žvejys. O juk karšį galima sugundyti tiek gyvūninės, tiek augalinės ir net dirbtinės kilmės masalais.

Ežeruose arba tvenkiniuose plūdininkai paprastai žvejoja match tipo tolimojo užmetimo meškerėmis. Tačiau jau daugiau nei dešimt metų tvenkiniuose ir ežeruose įvairias žuvis labai sėkmingai gaudau bolonine meškere. Labiausiai taip mėgstu žvejoti karšius.

Jei norite sumeškerioti savo gyvenimo lyną, manyčiau, kad neverta ieškoti ežerų, tvenkinių, karjerų, kur gyvena šios rūšies žuvys (didelės, suprantama), nes tas vietas žino visi arba daug kas, todėl konkurencijos gaudant netrūksta. Aš tokiu atveju pasirinkčiau senvages. Juk dar šiais laikais būna tokių, prie kurių takai nepraminti, gal tik koks vienas kitas vietinis gyventojas jas žino, bet ten plaukioja rinktiniai lynai.

Didelių karšių paprastai važiuojame žvejoti į didelius ežerus, Kuršių arba Kauno marias, Nemuno žemupį ir panašiai. Mažuose mūsų ežerėliuose tendencingai didelius karšius gaudo retas meškeriotojas. Dažniausiai tai būna vietiniai gyventojai, kurie puikiai pažįsta šalia esančio vandens telkinio žuvis, tiksliai nuspėja jų įnorius bei žino, kaip ir kada galima suvilioti plačiašonius.

Visada geriausiai rašyti straipsnius kitą dieną po žūklės. Vykusi toji žvejyba ar ne, bet rašiniai tuomet gaunasi išsamiausi ir nesumeluoti, kadangi praėjus kuriam laikui ir gerai išsimiegojęs gali įvertinti viską realiai, o ne pagautas vis dar neatlėgusios žvejybinės „bangos“, pasverti tai, kuo žadi pasidalinti su skaitytoju.

Sėdžiu ir „strateguoju“: ką čia tokio naudingo ar bent įdomaus parašius, ir kur pažuvauti. Regis, problemos pastarajam norui lyg ir nėra – upė už kelių šimtų metrų teka, už kokių dešimties kilometrų yra karjeras, o už keliolikos – ir tvenkinių rasčiau.

Kartais viduržiemyje, o dabar yra būtent taip, užsitęsia atodrėkiai. Jei ligi tol ledas nebuvo labai storas, jo apskritai nelieka, upės ištvinsta ir susidaro žūklės sąlygos, kurios labiau būdingos ankstyvam pavasariui. Kai kuriose upėse galima visai neprastai pažvejoti plūdine arba dugnine meškere.

Karšius Nemune meškerioja dugninėmis, plūdinėmis, netgi spiningais. Vieni žūklautojai šias žuvis gaudo labai sėkmingai, kiti – nelabai, bet čia faktas, kuris nesusijęs su straipsniu. Norėčiau papasakot apie vieną hibridinį karšių gaudymo būdą, kuris... Na, bet skaitykite ir suprasite.

Kuo prasčiau kimba žuvys, tuo subtilesnę įrangą, mažesnius masalus, naudoja žvejai norėdami pasiekti bent jau minimalių rezultatų. Ir tai liečia spiningautojus, dugnininkus, plūdininkus, žodžiu, gaudančius praktiškai visais mums žinomais žūklės būdais. Kita vertus, toks „nusiploninimas“ ir „nusismulkinimas“ turi du esminius minusus – kitąsyk neįmanoma ištraukti stambesnės žuvies arba didesniame gylyje, stipresnėje tėkmėje sudėtinga pasiūlyti jai masalą. O jei pasielgtume atvirkščiai?

Paskutinė žiobrių gaudymo savaitė ir... Ar lauksime kito sezono, jei norėsime suvilioti šią žuvį? Gal kas ir lauks, o tokių bus tikrai daug, kadangi žiobrių migracijos laikotarpiu nemažai yra „pripuolamai“ žvejojančių, bet kiti meškeriotojai žiobrių pagaus ir vasarą bei rudenį ar net žiemą. Beje, vasaros pabaigoje aš jų sumeškeriodavau dugnine naktimis, o rudenį visai sėkmingai gaudydavau plūdine. Beje, kaip ir šiuo žūklės būdu pavasarį.

Viena pirmųjų žuvų, kuri pradžiugina plūdininką ar dugnine gaudantį meškeriotoją ankstyvą pavasarį, yra kuoja. Šios žvynuotosios – lyg kokie atviro vandens sezono pranašai, kurie vos nutirpus ledui ima godžiai maitintis.

Žūklė naktį mane visada viliojo savo ramybe bei paslaptingumu. Tačiau nepradėsiu pasakoti apie jonvabalių švytėjimą ar krentančias žvaigždes. Gal geriau tiesiog imkime ir pažvejokime, juolab, kad antroji vasaros pusė yra idealus metas meškerioti tokiu paros laiku karšius plūdine meškere.

Vasarą, turbūt, daugiausiai meškeriotojų gaudo žuvis plūdinėmis meškerėmis. Tad daug kam svarbu žinoti, kaip tinkamai paruošti klasikinę plūdinę meškerę? Vienas esminių plūdinės meškerės elementų – ritė. Kokia ji turi būti? Pirmiausia reikia aiškiai nustatyti sau, kiek ir kokio skersmens valo reikės vynioti ant ritės būgnelio, kad įrankis visiškai atitiktų meškeriotojo pasirinktos žūklavietės sąlygas bei gaudomų žuvų dydį?