Meškerėlė žieminė LJ C-Tech All-in-1 Perch Soft 51cm

Niekada švytuokle (balansyru) nebandęs žvejoti pradedantis meškeriotojas veikiausiai galvoja, jog žūklė šiuo masalu labai sudėtinga. Juk švytuoklė, kitaip horizontalioji blizgė, kabinama už nugaros ir, ką sako antrasis jos pavadinimas, juda ne žemyn ir aukštyn, tačiau plaukia horizontaliai. Jei dar pridėsime, kad savo išvaizda šis žieminis masalas irgi yra išskirtinis (hm, sparneliai kažkokie...), puikiai suprantu išankstinį žūklautojo nusiteikimą.

Netradicinis požiūris į masalų panaudojimą gali duoti netikėtų teigiamų rezultatų. Tai liečia visus vilioklius be išimties, suprantama, taip pat ir poledinei žūklei skirtas vertikaliąsias blizges.

Naktinė karšių žvejyba vasarą nieko nestebina, netgi priešingai – rimti karšiautojai savo dugnines užmeta vakarėjant, o iš žūklės grįžta vėlyvą rytą. Žiemą tokiu paros laiku būna pats šalčiausias oras, tad žvejai neretai elgiasi priešingai. Tačiau karšių elgsena nesikeičia – jie dažnai prabunda tik tuomet, kai saulė gulasi už belapių kranto medžių viršūnių...

Temas savo žvejybiniuose straipsniuose stengiuosi išanalizuoti iki smulkmenų ir todėl kartais nukrypstu į pernelyg sudėtingus aiškinimus, kurie daliai meškeriotojų, manding, yra visiškai neįdomūs. Kita vertus, šiais laikais žūklautojams mažiausiai rūpi ilgi išvedžiojimai svarstant klausimus „kodėl ir kas iš to seka“, jiems reikia trumpo ir aiškaus atsakymo tik į „kur, kada ir kaip“.

Pirmoje straipsnio dalyje cikadas lyginau su vaibais. Dabar, kuomet ruošiuosi pasakoti apie vertikalųjį gaudymą šiais masalais iš valties ir nuo ledo, galima juos gretinti su švytuoklėmis.

Storas ledas, normalus sniego sluoksnis, žodžiu, tikra žiemą, kuo poledinės žūklės mėgėjai turėtų džiaugtis. Tačiau žvejai nuolatos nepatenkinti – tokiu metų laiku kibimas prastas, nes juk pats viduržiemis. Ir išties žvynuotosios dabar vangesnės nei kitais metų laikais, bet pasistengus jų visgi suvilioti įmanoma, tik gal žuvų paieškos ilgiau užtruks, gal masalams jos bus išrankesnės...

Praeitame rašinyje pasakojau apie gana retai mūsų poledinės žūklės mėgėjų naudojamą masalą – ožką, parodžiau keletą šio vilioklio modifikacijų. Dabar derėtų paaiškinti, kur šis vilioklis bus tinkamiausias, kokios žuvys labiausiai gundysis meškeriojant ožka, kokia turėtų būti masalo animavimo technika.

Žūklė švytuoklėmis yra paprastesnė nei įsivaizduoja dauguma žvejų, kurie šiais masalais negaudė arba tik pradėjo meškerioti. Iš principo gaudymo švytuoklėmis technika mažai kuo skiriasi nuo įprastinio blizgiavimo vertikaliosiomis blizgėmis.

Kaip ir minėjau ankstesniuose straipsniuose apie poledinę lydekų žūklę, švytuoklės nėra vieninteliai kibūs masalai gaudant šias plėšrūnes. Lyginant su vertikaliosiomis blizgėmis, jos – neseniai atsiradę viliokliai. Žieminės blizgutės, o taip vertikaliąsias poledinei žvejybai skirtas blizges vadina mūsų meškeriotojai, būtų bene pats pirmasis masalas žieminėje žūklėje apskritai, kuriuo priešistoriniais laikais žvejai pradėjo žuvis gaudyti iš po ledo.

Viename iš savo straipsnių pasakojau, kaip galima greitai pasidaryti žieminį masalą velnią. Dabar norėčiau pasidalyti patirtimi apie gerokai „gudresnius“ velnius, juolab, kad tokių vilioklių gamyba suteikia žvejui daug galimybių įvairiems eksperimentams. Bemeškeriodami velniais mes galime atrasti dar iki šiol nebandytų šių masalų variantų arba išsirinkti tokius, kurie pasirodys tinkamiausi vienomis arba kitomis žūklės sąlygomis.

Kada žiema neskuba užkloti vandens telkinių ledu, žvejai mėgėjai vaikšto paniurę. Yra dėl ko – dabar žuvys pasyvios, tolyn nuo krantų atsitraukusios, į gilias duobes sulindusios ir suvilioti jas sunku. Dar prieš mėnesį ar du plėšrūnes gundę vobleriai, guminukai, blizgės prarado savo žavesį ir grobuonės vis rečiau šiais viliokliais besidomi.