Spiningas Team Salmo Tioga Light

Kiršlių žūklė spiningu yra labai savotiška, ji tarsi apjungia žvejybą museline ir ultralight spiningavimą. Apskritai spiningavimas mažose upėse ir upeliuose gaudant gėlavandenes lašišines žuvis turi savitą filosofiją, kuri, tarkim, lydekų ar sterkų gaudytojams nelabai suprantama.

Neseniai rašytame straipsnyje apie šapalus minėjau, kad jie yra vieni sunkiausiai pagaunamų plėšrūnų. Kaip universaliausią masalą siūliau crank tipo voblerius. Dabar noriu pakalbėti apie šių žuvų gaudymą visiškai kitokio, sakyčiau, netgi priešingo tipo viliokliais – guminukais.

Ešerį pažįsta visi: žvejojantys ir nežvejojantys, suaugę ir vaikai, netgi moterys – juk ne viena šeimininkė susibadė pirštus jį valydama, kada ruošė skaniausią pasaulyje žuvienę. Daugumai meškeriotojų ešerys buvo pirmoji gyvenime pagauta žuvis, nes per daug „nesimaivydama“ prarijo ant kabliuko dar nemokšiškai užkabintą slieką. Tas pats ešerys gelbėjo beviltiškose situacijose ir patyrusį žvejį, kuomet kitos vandens telkinio gyventojos paskelbė žūklautojo siūlomiems masalams absoliutų veto.

Esu sakęs savo straipsniuose, kad spiningavimą su Carolina Rig, kaip ir su Texas rig, Florida rig ir panašiomis sistemėlėmis, galima būtų priskirti atskiram spiningavimo būdui. Nors, kaip pamatysite vėliau, žūklė šia sistemėle yra tarsi keleto spiningavimo stilių mišinys.

Kai Kuršių marios sužydi nuo dumblių sankaupų, didžiuliuose marių akvatorijos plotuose prasideda deguonies badas. Žuvys šiuos ekstremumus nujaučia iš anksto ir traukiasi į upių deltas, kur įplūsta šviežio vandens, o kitos kyla prieš srovę ir įsikuria duburiuose ties Nemuno dambomis, senvagėse ir protakose. Vieni pirmųjų, traukdamiesi iš pavojingų Kuršmarių vietų, Nemuno deltoje pasirodo ešeriai ir pradeda ūgtelėjusio per vasarą mailiaus medžiokles.