Valas Salmo Elite Fluoro Coated Nylon 100m

Paulius su Eugenijumi vyksta į Bartuvą ieškoti didesnių žiobrių. Vienas gaudys su bolonine meškere plūde, kitas su dugnine. Kuris sugaudys daugiau?

Veikiausiai šis straipsnis yra pavėluotas, nes nuo gegužės vidurio prasideda draudimas gaudyti žiobrius. Kita vertus, šios žuvys atplauks pas mus ir kitąmet, o tai, kas užrašyta, niekur nedings. Yra dar kelios dienos jų žvejybai ir šįmet, tad jeigu paskubėsite...

Praeitoje straipsnio dalyje pasakojau, kad žiobrių gaudymas pavasarį nėra toks paprastas, kaip atrodo, nes ši žuvis pilna prieštaringumų. Kad esu teisus, galima įsitikinti čia pat žūklavietėje, kur paprastai meškerioja ne vienas, o keli ar net keliolika žvejų. Pasižiūri į jų laimikius ir matai skirtumą: vienas žūklautojas pagavęs vos du ar tris žiobrius, o kitas – keliolika žuvų, nors abu žvejoja tokį patį laiką vienas šalia kito ir panašia įranga.

Užlietose pievose vanduo dažniausiai būna skaidrus, čia negilu, tad atsargūs lynai gana greitai pastebi ant kranto stovintį meškeriotoją, juo labiau saulėtą dieną, kada jų kibimas geriausias. Todėl pavasarinei žūklei labiau tinka ilgesni match tipo ir nedidelio užmetimo svorio teleskopiniai, ne patys ilgiausi boloniniai meškerykočiai. Nors ir siūlau boloninius, bet, kaip vėliau pamatysite, meškerių rankose laikyti nereikės.

Pirmą šio rašinio dalį baigiau pasakodamas apie sukriukių spalvinius variantus gaudant šapalus ir meknes didesnėse mūsų upėse. Ir garantuoju, kad dalis spiningautojų nemažiau sėkmingai žvejoja šias žuvis visiškai kitokiomis blizgėmis nei tomis, kurias minėjau, kaip pačias kibiausias, nors jie žuvauja tuose pačiuose vandens telkiniuose. Kur šuo pakastas?

Jei manote, kad tokios žiemos kaip dabar, pas mus prasidėjo maždaug tik prieš dešimtmetį, klystate. Naujieji Metai be sniego ir ledo nelabai stebino ir prieš penkiolika metų ar net anksčiau. Tiesa, taip nutikdavo ne kasmet, būdavo, net labai šaltas žiemas keisdavo šiltos, bet toji tendencija vis dažnėjo, kol tikroji žiema veikiau tapo išimtis nei taisyklė.

Smagi žuvis tas ešerys. Net sunku įsivaizduoti, kiek žavesio prarastų žūklė spiningu, jeigu šios žvynuotosios nebūtų. Oi, kiek kartų dygų peleką turintis padaras išgelbėjo ne vieną meškeriotoją nuo visiško fiasko...

Tęsiu pasakojimą apie mažai žvejų lankomą Nemuno ruožą. kuriame žuvų tikrai netrūksta. Tačiau, kaip minėjau praeitame rašinyje, vietinės žvynuotosios yra ypatingos.

Kai Dievas tvėrė pasaulį, jis sukūrė jūras, ežerus ir upes, nes reikėjo kažkur plaukioti žuvims. Tik visai nepagalvojo, kad upės gali ištvinti, nusekti, o šalia esančios žemės įdubos prisipildys vandens ir ten taip pat gyvens žvynuotosios. Arba kitas variantas – upės keis savo vagas, o kažkada buvusios vagos ilgainiui virs balomis, galbūt net balų virtine, ilgai nedžius, ten taip pat ne viena žuvų karta atsives savo palikuonis, čia žmonės ateis meškerioti.

Šiais laikais viską įprasta reitinguoti. Reitinguojamos gražiausios moterys, populiariausi aktoriai, greičiausi automobiliai ir net gyvūnai. Tarkim, dešimt nuodingiausių pasaulio gyvačių arba plėšriausių žinduolių dešimtukas ir pan. O kodėl man nepabandžius? Imsiu ir sureitinguosiu žuvis pagal tai, kaip jos kimba ant avižėlių vasarą. Na, ne dešimt labiausiai kimbančių, pakaks ir penkių.