Valas Salmo Diamond Spin 150m

Orams dar labiau šylant ir gamtai pradėjus puoštis ryškesnėmis spalvomis, prasideda, ko gero, vienas iš pačių emocionaliausių upėtakių žūklės laikotarpių. Galbūt kokybę pakeičia vidutinio dydžio egzempliorių kiekybė, tačiau patirti įspūdžiai retai lieka užmarštyje. Kalbu apie gegužę ir birželio pradžią.

Spiningaudamas „kasdieniškai“, dalyvaudamas įvairiose plėšriųjų žuvų gaudymo varžybose įsitikinau, kad sukriukės yra universalūs masalai, kas liečia žuvų įvairovę. Praktiškai nėra mūsų vandenyse grobuonių, kurios nesigundytų minėtais viliokliais.

Poilsiui lašišos bei šlakiai gana dažnai kasmet pasirenka vis tas pačias vietas – vienas žuvų būrys stabteli, po kiek laiko atplaukia kitas...

Praeitame straipsnyje kalbėjau apie šapalų žvejybą spiningu vasaros rytais. Bet dar geriau, mano nuomone, šapalai kimba vakarėjant. Regis, koks skirtumas, kaip gaudysi tas pačias žuvis vieną ar kitą valandą. Visgi šapalų žūklėje yra tam tikrų niuansų, kurie priklauso nuo paros laiko.

Vasarą yra du praktiškai lygiaverčiai laikotarpiai, kada geriausiai kimba žuvys – tai ankstyvas rytas ir vėlyva popietė. Priklausomai nuo oro, rytinis kibimas gali tęstis iki kokios vienuoliktos valandos, o neprasta vakarinė žvejyba prasidėti anksčiau. Galbūt žuvys masalus mielai ragaus ir sutemus, o tai reiškia, kad dar neišaušus bei vėlyvą vakarą.

Tęsiu pasakojimą apie mažai žvejų lankomą Nemuno ruožą. kuriame žuvų tikrai netrūksta. Tačiau, kaip minėjau praeitame rašinyje, vietinės žvynuotosios yra ypatingos.

Aš nuolat kartoju, kad nėra masalų, kurie skirti konkrečiai žuvų rūšiai, nes vilioklių pasirinkimas priklauso nuo to, kokiu spiningavimo būdu žvejosi. Panašiai vertinu ir spiningus. Visgi šiame straipsnių cikle yra nuoroda „vobleriai“, o tai jau gana svarbus akcentas.

Vienas iš dažnesnių rudeninių taktinių variantų norint pagauti upėje didelį sterką – ilgas ir nuobodus pasirinktos vietos „šukavimas“ masalais, tikintis, kad būsimasis laimikis anksčiau ar vėliau išalks...

Ateina toks metų laikas, kuomet plėšriosios ir visaėdės žuvys nepraleidžia progos pasmaližiauti smulkiu mailiumi. Tiesa sakant, tas smulkumas yra sąlyginis, kadangi (o dabar juk spalis) šiuo metu karpinių žuvų šiųmetukai paaugę maždaug iki 3 cm dydžio. Tad tokią „žuvelę“ jau galima užkabinti ant mažo kabliuko. Bet to mes nedarysime, kadangi yra panašaus dydžio silikoninių masalų, tad smagiau bus spiningauti. Ir viliosime guminukais retai spiningu gaudomą meknę.

Turiu įprotį užsiciklinti gaudyti tam tikras žuvų rūšis sezoną arba net kelis. Po to vėl grįžtu prie kažkada žvejotų ir žiū – jau pakito įranga, atsirado naujų masalų, žodžiu, reikia pasitobulinti, pasikelti meškeriotojo kvalifikaciją. Žinoma, patirtis niekur nedingsta, žuvys irgi savo įpročių nekeičia, bet, kaip sakiau, įrankiai bei masalai tobulėja. Net ir ešerių žūklavimui, nes straipsnis apie juos.