Valas Team Salmo Ice Soft Fluorocarbon 30m

Kuo labiau įsibėgėja vasara, tuo labiau kai kurie mūsų vandens telkiniai apželia vandens augalais. Ir tai tampa didelę problema meškeriotojams, kurie nori juose pažvejoti. O juk nedideliame ežere, karjere, tvenkinyje ar senvagėje tokiu metų laiku galima tikėtis puikaus laimikio – karosai, lynai, kai kur ir karšiai visai neprastai jaučiasi tuose džiunglėmis tapusiuose vandenyse.

Gintarą Nauckūną pažįstu jau daug metų, kartu su šiuo puikiu žveju žuvavau irgi daugybę kartų. Kad Gintaras gaudo spiningu ir velke įspūdingus trofėjus, žino pusė Lietuvos meškeriotojų, tačiau ne ką prasčiau jis meškerioja ir kitais žūklės būdais, suprantama, sėkmingai vilioja žuvis ir iš po ledo. Šįsyk jūsų dėmesiui rašinys apie žiobrių žūklę, kuriame, kaip supratote iš įžangos, mintys yra ne mano, jas tiesiog užrašiau...

Pirmosios pavasarinės žūklės plūdine paprastai pradedamos nedidelėse upėse, upeliuose, užliejamose senvagėse, mažesniuose stovinčio vandens telkiniuose. Ten vanduo yra šilčiausias ir būtent tokiose vietose po žiemos atkutusios žuvys aktyviau ieško maisto. Kita vertus, artėja nerštas, todėl kuojos, plakiai, meknės ir kitos žvynuotosios laikosi arčiau būsimų nerštaviečių. Tačiau nereikėtų užmiršti ir didžiųjų mūsų upių ar juo labiau didelio ploto tvenkinių, tarkim, Kauno marių.

Kai kovo saulė pradeda tirpdyti sniegą ir jis suslūgsta pievose bei pamiškėse, ant ledo jo visai nelieka. Tada ir prasideda poledinės žūklės laikotarpis, kurį priimta vadinti “paskutiniu ledu”. Dalis meškeriotojų jį dar vadina skaidraus ledo periodu, nes per skaidrų ledą į gelmę patenka daugiau saulės šviesos, ima daugintis zooplanktonas, na, o žuvys kasdien tampa vis aktyvesnės. Bet reikia prisiminti ir tai, kad paskutinis ledas patikimas ne visuose vandens telkiniuose, todėl, norint pasidžiaugti poledinės žūklės malonumais, reikia pasirinkti tinkamą ežerą ir nebandyti laimės ant upių ledo.

Viename savo straipsnių išsamiai aprašęs, kur ir kaip žiemą galima rasti stambių karšių, dabar pabandysiu nupasakoti, kaip tas dideles žuvis suvilioti.

Varto rankose žvejys nuo kabliuko nuimtą karosėlį ir mąsto: „Na, ir kvaila gi tu, žuvele, pagriebei ant kabliuko pamautą slieką, apgaulės nepastebėjai...“ Viena vertus, tiesos yra, nes žuvys vadovaujasi instinktais, taip turėtų būti bent jau teoriškai.

Suprantama, kad sakydamas „plūdinei“ turiu omenyje ne tik paprastą meškerę be ritės, tačiau ir tolimojo užmetimo match įrankį, boloninę meškerę, žodžiu, visus žvejybinius įrankius, kurie turi plūdę, nors daug kas, apie ką rašysiu šiame straipsnyje, tiks ir dugninei. Bet kokiu atveju kalbėsiu apie monofilamentinius ir fluorokarboninius pavadėlius.