Valas Seaguar Grand Max Soft Plus 50m 0.26mm

Paulius atvažiavo patikrinti Kauno marias, tikslas kilograminis ešerys. Pažiūrėkime kaip sekėsi...

Regis, ką galima išsamiai parašyti apie spininginį pavadėlį, kuris yra pagamintas iš vienos ir tos pačios medžiagos – šiuo atveju iš fluorokarbono. Tiesą sakant, prieš pradėdamas straipsnį niekada negalvoju, kiek bus teksto, bet mąstau, ką tame tekste išdėstysiu, kaip pagrįsiu savas mintis. O minčių prisikaupė pakankamai...

Sumaniau parašyti straipsnį apie valą. Kaip žinote, jo yra trys pagrindinės rūšys: monofilamentinis, fluorokarboninis ir supintas iš keleto ar keliolikos sintetinių gijų pintukas. Kadangi rašydamas noriu sužinoti viską iki smulkmenų, susirinkti kuo daugiau patikimos (niekada nesu garantuotas) informacijos, visa galva panirau į internetą, ėmiau vartyti žurnalus žvejybine ir ne vien žvejybine tematika, nes pasidarė įdomu, kada buvo pagamintos pirmosios vienos ar kitos rūšies gijos.

Parašęs straipsnių ciklą apie šapalų spiningavimą vasarą, pamaniau, kad mano darbas nėra padarytas iki galo, kadangi rašiniuose pernelyg mažai dėmesio skyriau žvejo įrangai, aprangos, apavo ir panašių dalykų nė neminėjau, nors jie žūklėje yra ne mažiau svarbūs.

Bent vienos žuvies kiekiu mūsų žvejai niekada nesiskundžia. Kalbu apie karosus, kurių Lietuvos vandens telkiniuose privisę devynios galybės. Paradoksalu, tačiau karosus gaudančių nėra tiek jau daug, jei lyginsime, kiek turime šalyje meškeriotojų ir kiek pas mus yra šių žvynuotųjų. Suprantama, kad turiu omenyje rimtus žvejus.

Šiais laikais kalbėti apie ešerių meškeriojimą natūraliais masalais būtų savotiška nuodėmė. Juk juos gali pagauti siūlydamas įvairius dirbtinius masalus, šie plėšrūnai yra itin populiarus žūklės objektas tarp spiningaujančių vobleriais, silikoniniais masalais, sukriukėmis, mini blizgutėmis ir panašiai. O jei dar pridėsime pastaruoju metu vėl atgimstantį mikrodžigavimą, tai šį straipsnį turėtume tiesiog ignoruoti.

Kad plonesnis pavadėlis geriau nei storesnis, nes mažiau kelia įtarimo žuvims, veikiausiai žino net pradedantys žvejai. Ta taisyklė tinka bet kuriam žūklės būdui.

Aš nuolat kartoju, kad nėra masalų, kurie skirti konkrečiai žuvų rūšiai, nes vilioklių pasirinkimas priklauso nuo to, kokiu spiningavimo būdu žvejosi. Panašiai vertinu ir spiningus. Visgi šiame straipsnių cikle yra nuoroda „vobleriai“, o tai jau gana svarbus akcentas.

Kartais pavasario pradžioje tenka stebėti įdomų reiškinį: kažkur vidury laukų telkšo bala, prie jos sustatytas tuzinas automobilių ir pakrantes nugulę vyrai su meškerėmis rankose. Ką jie ten gaudo? Ogi lynus. Ir ne bet kokius, tačiau tuos tikrus svarius auksašonius lynus, kuriuos nebūtų gėda parodyti net patiems priekabiausiems „žvejams-kritikams“.

Praeitame straipsnyje apie šapalų žūkle batonu aptariau šių žuvų geriausias gaudymo vietas, žūklės taktiką. Jei skaitėte, veikiausiai supratote, kad meškeriojimas tokiu masalu nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ko tikrai nepasakyčiau apie sistemėlę. Aišku, rasime ir čia šiokių tokių niuansų, kurie suteikia jai specifinių bruožų...

Prieš gerą dešimtmetį gana smarkiai pajutome klimato atšilimą ir tuometinės tikrosios žiemos, kuomet vandens telkiniai pasidengdavo ledu, prasidėdavo tik po Naujųjų Metų švenčių. Po to sekė keli metai iš eilės, kai oro temperatūra krisdavo į „minusą“ kone kalendoriniu tikslumu. Poledinės žūklės mėgėjams tai buvo tarsi koks išganymas, jau, regis, lietuviškas klimatas tapo toks, kokį prisimename iš dar ankstesnių laikų. Deja, oras vėl atšilo ir šįmet dus sykius vandens telkiniai pasidengę ledo šarvu, du kartus jį pametė.

Paulius su Eugenijum bando atsakyti į klausimą: kodel didelėje upėje reikia didelių masalų ir ilgų spiningų?

Trečia diena Nemune vienoje vietoje kasryt ateinu žvejoti karšių. Gaudau juos dugnine be šėryklėlių, nes nematau prasmės kabinti papildomų detalių paprastoje sistemėlėje, kadangi metu masalą tokiu atstumu, kad be problemų galiu ten numesti ir jauko rutulius. Dvi dienas neprastai kibę plačiašoniai staiga užsiožiuoja ir nebenori ragauti masalo. Tas masalas – perlinė kruopa ir 2 – 3 „dzikeliai“. Galima bandyti ir kuo kitu, tačiau šioje upės atkarpoje vietiniai meškeriotojai nuo seno kruopomis šeria karšius, tad toks pasirinkimas geriausias. Pats vidurvasaris, todėl masalas nedidelis, nors šiaip jau stambiems karšiams kartais ir naktiniai sliekai neprošal... Tądien grįžtu namo tuščiomis.