Ritė multiplikatorinė Savage Gear SG10 100BC

Jerk bait (kai kur rašoma jerkbait arba tiesiog jerk) kol kas priklauso prie masalų, apie kuriuos žvejai sako „gražus daikčiukas“, pavarto rankose, patrauko pečiais ir padeda atgal į parduotuvės lentyną. Kai kurie spiningautojai visgi surizikuoja nusipirkti, bet po kelių nesėkmingų bandymų praranda kantrybę ir grįžta prie labiau įprastų blizgių, guminukų ar voblerių.

Nors dar ne žiema, tačiau nemaža dalis meškeriotojų intensyviai (bent jau morališkai) ruošiasi poledinei žūklei, juolab, smarkiai sutrumpėjęs šviesusis paros metas ir prastas oras įtakoja, kad vis mažiau žvejų pasirodo prie atviro vandens. Tačiau šis „priešžieminis“ laikotarpis turi gerąją pusę ir spiningautojui, kadangi tai yra tarsi koks susimąstymo metas, kada galima daryti išvadas apie pasibaigusį sezoną ir atnaujinti savo įrangą, galbūt bandyti įsigyti kitus dar nebandytus masalus.

Retas žvejys pirkdamas įrangą ar masalus taupo pinigus. Žinoma, visada geriau mokėti už tą patį daiktą mažiau nei daugiau, tačiau meškeriotojo psichologiją šiuo atžvilgiu perpratau puikiai – jei jis yra įsitikinęs, kad, tarkim, vienas ar kitas masalas yra kibus šiandien, tai trūks plyš jį tuojau pat ir turi įsigyti, nesvarbu, kiek bekainuotų

Iš tiesų straipsnį norėjau pavadinti „Tvičingavimas vėlyvą rudenį“, bet vanduo atvėso dar labai minimaliai. Tačiau orai neprognozuojami, o šiais laikais – ypač, tad nežinia, kas nutiks po savaitės ar dviejų. Kita vertus, žvejams visada reikia žiūrėti į ateitį ir būsimoms žūklėms ruoštis iš anksto. Beje, toks spiningavimo būdas praverčia netgi šiltesnę žiemą, o žiemos pastaruoju metu, kaip žinia, būna tik šiltos.

Turbūt visi spiningautojai žino, kad vobleriai būna trijų rūšių: plaukiantieji, skęstantieji ir neutralaus plūdrumo. Neabejoju, kad pirmiausiai atsirado plaukiantieji, kadangi juos kažkada kažkoks žvejys išdrožė iš medžio. Vėliau spiningautojai patobulino šiuos masalus įmontuodami į jų kūnelius gramzdus ir taip gimė nauja voblerių rūšis – skęstantieji. Ir tik palyginti neseniai, įdiegus šiuolaikines technologijas, imta iš plastiko gaminti neutralaus plūdrumo modelius arba kitaip „suspendingus“.

Lydekų žvejybai žolėtuose ir sekliuose vandenyse tinkamų voblerių pasiūla nėra itin didelė. Gal kas prieštaraus, bet aš jų tikrai daug nerandu, daug daugiau matau spiningavimui vandens paviršiuje skirtų modelių, kurių dydis labiau tinka šapalams ir ešeriams. Nesakau, kad tokio voblerio nečiups stambesnė lydeka, anaiptol, bet net ir vasarą ji neretai renkasi stambesnę nei smulkesnę auką.

Pažįstu daug gerų žvejų. Veikiausiai gerokai daugiau nei dauguma meškeriotojų. Toks jau tas mano darbas, bet tai puiku, kadangi kiek metų bežuvautum, vis tiek visko neišmoksi, juolab, kad kiekvienas žvejys turi savo požiūrį į žūklę, savotišką žuvų gaudymo filosofiją, savo gaudymo stilių ir panašiai. Šis straipsnis (bus ne vienas rašinio tęsinys) apie tvičingavimą, o jo autorystės nesisavinu, kadangi tai gerai žinomo vilniečiams spiningautojo Vidmanto Jurkevičiaus mintys. Tad pažiūrėkim, ką jis sako...

Jei imčiau pasakoti, kad poperius reikia traukti darant apibrėžto dydžio pauzes, tam tikro ilgio mostus ir panašiai, kad pagautumėm lydeką, bet kitokiu dažniu bei stiprumu animuoti, jei nori suvilioti ešerį, būtų nesąmonė. Kiekvienam modeliui žvejys randa maksimaliai tinkamą vedimo būdą. Kita vertus, daug įtakos turi ir spiningo duomenys, masalo užmetimo nuotolis, įvairūs kiti niuansai, tarkim, vėjo kryptis, žodžiu, čia variantų yra begalė.

Jei jau ruošiatės važiuoti į Volgą, tai išsirinkite bent jau iki 60 g užmetimo svorio spiningą. Turiu omenyje, kad spiningai, kurių testo diapazonas platus, gana dažnai turi dar ir nemenką maksimalaus svorio užmetimo atsargą. Kuo ji yra didesnė nurodyta ant meškerykočio, tuo didesnis bus ir gamintojų apsidraudimas. Visgi tokie spiningai paprastai yra labiau medium nei fast, tad lyg ir džigavimui netinkami. Bet dabar mes naudosime labai sunkius galvakablius ir kontaktą su masalu jausime pakankamai neblogai, net jei koto akcija ir bus abejotina.

Žvejodami nuo kranto didesniame nei 3 m gylyje mūsų spiningautojai dažniausiai naudoja silikoninius masalus, bet žymiai rečiau – voblerius. Ypač tai juntama upėse. Tačiau giliai neriantys vobleriai, kurie turi ilgus liežuvėlius, nėra skirti tik velkiavimui, kaip galvoja kai kurie žvejai. Tokie masalai gali būti pritaikomi spiningaujant nuo kranto netgi labai didelėje gelmėje. Suprantama, kad kalbu apie didesnius modelius, kadangi mažuosius mūsų spiningautojai mėgsta ir jų paklausa yra išties didelė.