Ritė Lucky John Anira Jig 8

Rašinio pavadinime nevardijau, koks tas įrankis, kadangi tiek spiningautojas, tiek plūdininkas arba dugnininkas nori puikaus meškerykočio už kuo mažesnę kainą (taupymas nėra blogybė). Beje, o kas yra geras žvejybinis įrankis?

Galit pykti, moterys, galit ne, bet mes – vyrai, vis tiek esame kitokie. Turiu omenyje ne anatominius skirtumus, nes čia ir taip aišku. Kalbu apie charakterio ypatumus ir požiūrį į gyvenimą.

Šis straipsnis yra skirtas besiruošiantiems pavasariniam spiningavimui. Kaip sako lietuvių liaudis: ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą...

Gaudė senis lydį ir pagavo... šnipštą. Šitą posakį veikiausiai žino visi. Tiesa, tas senis lydį buvo suviliojęs, tačiau jo neįveikė – paspruko. Pasprunka ne tik lydekos, šamai, lašišos, tačiau ir kitos žuvys, ir nėra nė vieno meškeriotojo, kuriam taip nebūtų nutikę.

Ateina toks metų laikas, kuomet plėšriosios ir visaėdės žuvys nepraleidžia progos pasmaližiauti smulkiu mailiumi. Tiesa sakant, tas smulkumas yra sąlyginis, kadangi (o dabar juk spalis) šiuo metu karpinių žuvų šiųmetukai paaugę maždaug iki 3 cm dydžio. Tad tokią „žuvelę“ jau galima užkabinti ant mažo kabliuko. Bet to mes nedarysime, kadangi yra panašaus dydžio silikoninių masalų, tad smagiau bus spiningauti. Ir viliosime guminukais retai spiningu gaudomą meknę.

Dviejų colių arba 5,08 cm dydžio riperiai yra tas masalas, su kuriuo, reikia prisipažinti, lig šiol mažiausiai žvejojau, juolab tekančiame vandenyje. Mažesniais ir, suprantama, didesniais – taip, o šis tarpinis dydis man menkiausiai žinomas. Faktiškai tai tarsi ultralight spiningavimui skirti masalai, bet tokiais juos veikiau būčiau vardijęs prieš gerą dešimtmetį, kadangi, žinant šiuolaikines tendencijas: smulkūs – smulkyn, dideli – didyn, tokio dydžio guminukai kotiruotųsi kaip mažiausi iš light klasės silikoninių vilioklių.

Pintas valas turi vieną svarbią savybę – kadangi jis visiškai neeleastingas, tai puikiai tinka pakirsti sterką, turintį „titnaginius“ žiobtus, nuo kurių kiek atšipęs kabliukas gali atšokti.

Gegužės 1-oji yra darbo žmonių šventė, kurios pas mus dabar niekas nešvenčia. Gal todėl, kad dalis potencialių „švenčiančiųjų“ ima spiningus ir bėga prie vandens. Juk prasidėjo kita ir daug malonesnė šventė, kuri vadinasi Lydekų gaudymo sezono atidarymas arba Spiningautojų šventė.

Mano straipsniuose, o ypač senesniuose, Salmo Hornet vobleris minimas labai dažnai. Nieko nepadarysi – sentimentai, nes tai buvo vienas pirmųjų mano išbandytų tikrai kibių tokio tipo masalų.

Šįmet mano sterkų laimikiai ne kažin kokie. Šių plėšrūnų gaudymo sezonas dar tik prasidėjo, dar vasara, bet paprastai jau iki rugpjūčio vidurio dažniausiai galiu pasigirti pagavęs apie tuziną blausiaakių. Kita vertus, mažiau ir žvejojau, šitos vasaros karščiai nepalankūs sterkų žūklei. Bet pagaliau atvėso, palijo, vanduo susidrumstė, tad galima tikėtis rezultatų pagerėjimo, juolab labai knieti išbandyti naujus masalus.