Kėdė Norfin Risor NF

Baltasis amūras (Ctenopharygodon idella), kurį toliau straipsnyje vadinsiu tiesiog amūru, mūsų žvejams jau gerai žinoma žuvis. Sakau „jau“, nes ši žvynuotoji Lietuvos telkiniuose yra introdukuota ir šiais laikais ne itin reta. Tačiau jų sumeškeriojama nedaug, tikslingai amūrus gaudo tik vienetai žūklautojų, tačiau įvairių pasakojimų apie amūrus visi veikiausiai prisiklausė į valias. Karpininkų tai neliečia, jie minėtų žuvų žūklę išmano labiausiai.

Jeigu paklaustume šeimininkių, kokia didžiausia nelaimė nutinka prieš pat Velykas, veikiausiai dauguma jų atsakytų, kad bedažant šventinius kiaušinius lyg tyčia (toks Merfio dėsnis) įtrūksta ar sudūžta pats gražiausias margutis. Tačiau ne apie kiaušinių dažymą šis pasakojimas, o apie žūklę.

Kas niekuomet nežvejojo Baltijos jūroje, veikiausiai galvoja, kad čia yra itin platus žuvų rūšių asortimentas. Iš tiesų pagrindinis laimikis mūsų priekrantėje bus plekšnės, ką ir akcentuoja straipsnio pavadinimas, nes tikrų jūrinių žvynuotųjų nėra labai daug. Laimei, kad laimikį kartais praturtina ir kai kurios gėliesiems vandenims būdingos ir visiems meškeriotojams gerai pažįstamos žuvys.

Jei norite sumeškerioti savo gyvenimo lyną, manyčiau, kad neverta ieškoti ežerų, tvenkinių, karjerų, kur gyvena šios rūšies žuvys (didelės, suprantama), nes tas vietas žino visi arba daug kas, todėl konkurencijos gaudant netrūksta. Aš tokiu atveju pasirinkčiau senvages. Juk dar šiais laikais būna tokių, prie kurių takai nepraminti, gal tik koks vienas kitas vietinis gyventojas jas žino, bet ten plaukioja rinktiniai lynai.

Taigi ką galėčiau pasakyti apie kuojų, karšių, plakių ir kitų karpinių žuvų, kurios yra pakankamai (nors iš tiesų tik pusiau pakankamai) aktyvios žiemą, tačiau nėra ledo?

Kartais viduržiemyje, o dabar yra būtent taip, užsitęsia atodrėkiai. Jei ligi tol ledas nebuvo labai storas, jo apskritai nelieka, upės ištvinsta ir susidaro žūklės sąlygos, kurios labiau būdingos ankstyvam pavasariui. Kai kuriose upėse galima visai neprastai pažvejoti plūdine arba dugnine meškere.

Kai Baltijos gelmės ima vėsti, daugelis žuvų ima rodytis priekrantėje, o pirmiausiai – stambios plekšnės, kurios mūsų platumose yra geidžiamiausias meškeriojimo pliažuose surf stiliumi laimikis. Keičiantis klimatui ir šiltėjant žiemoms, surfavimo sezonas dabar prasideda gerokai vėliau – lapkričio viduryje ir trunka iki naujamečio, o kartais ir iki sausio vidurio. Tad pats laikas pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia gamta ir išnaudoti plekšnių žūklei visas nevėjuotas dienas.