Pats paprasčiausias pavasarinės lydekos gundymas
Guminukai arba kitaip silikoniniai masalai dažniausiai žvejams asocijuojasi su džigavimu, įvairiais kitais įmantriais spiningavimo būdais, tarkim, Jig Rig, Carolina Rig ir panašiai. Aš dabar kalbu senus gerus tvisterius bei riperius, kurių dydis bus maždaug trys coliai.
Tokie šių vilioklių gabaritai yra universalūs, galima sakyti, kad „tautiniai“, nes tinkami praktiškai visų rūšių mūsų vandenų plėšrūnėms visais metų laikais. Bet nesiplėsiu iki tokio plataus žuvų rato, kadangi sterkų dar nevalia gaudyti, o šamai, šapalai, meknės, salačiai ir ešeriai palauks kito straipsnio. Taigi lydekos...
Nelabai tinkami, bet tinkamai naudojami masalai
Šių grobuonių pavasarinio meškeriojimo sezono atidarymą galima palyginti nebent su žiobrių ir lašišažuvių žūklės pradžia. Lydeka visada buvo ir bus Lietuvos žvejams geidžiamas laimikis jau vien dėl savo išvaizdos – dantyta, agresyvi tipinė plėšrūnė, jos, kaip vandenų siaubo, įvaizdis įskiepytas dar vaikams.
Po neršto apkramtytais ir nutrintais šonais lydekos būna nusilpusios, tačiau tuo pat metu ir baisiai alkanos. Natūralu, nes beneršdamos išeikvojo daug energijos ir dabar tenka atstatyti prarastas jėgas.
Todėl pavasarį stambių lydekų upėse galima aptikti gana sekliai, vos metro gylyje, tose vietose, kur vasarą ir rudenį vargu ar surastum. Ten plėšrūnės tikisi lengvesnio grobio ir sau nebūdinga maniera medžioja mažiau slapstydamos, neretai puola, jei lyginsime su jų dydžiu, smulkias žuvis.
Meškeriotojams tokie plėšrūnių nukrypimai nuo „normos“ yra gana parankūs ir kasmet ne vienas žvejys pagauna didelių lydekų visai šalia kranto arba seklumose, dažniausiai taip nutinka upėse. Kartais solidus laimikis užkimba atsitiktinai, kitąsyk – specialiai lydekaujant.
Žūklei sekliuose vandenyse (šiuo atveju maždaug iki dviejų metrų gylio) yra prigaminta daugybė masalų, bet tam puikiausiai tinka ir minėti guminukai. Tačiau norint žvejoti silikoniniais masalais reikia naudoti ir atitinkamą spiningavimo techniką.
O ji specifinė tuo, kad šitaip žuvauti gali bet kuris spiningautojas. Tiesą sakant, būtent taip gaudo dauguma pradedančiųjų žvejų, nes toji technika apsiriboja paprastu „meti ir suki ritę“ būdu, kada valas vyniojamas vienodu tempu. Nors nevengia šios animacijos ir šilto bei šalto matę žvejai, nes kitąsyk būtent lydekos ir nori tolygaus masalo judėjimo.
Kita vertus, yra ir tam tikrų niuansų. Juk guminukas paprastai užkabinamas ant galvakablio arba ofsetinės galvutės, kurie gali būti skirtingo svorio. Jei tą standartinį trijų colių riperį arba tvisterį užmausime ant, pavyzdžiui, 28 g galvakablio ir žvejosime vos pusantro metro gylyje, vargu ar kas nors gero išeis. Darsyk pabrėžiu, kad kalbu apie paprasčiausią masalo traukimą.
Aišku, galima tokiose vietose paviršiumi arba viduriu vandens traukti nors ir pusės šimto gramų masalą, bet tada valą prisieis vynioti tokiu greičiu, kad plėšrūnė vargu ar pastebės kaip jis prašvilps pro šalį.
Riperių ir tvisterių formos nėra tokios, kad šie viliokliai gerai laikytųsi vandens storymėje, tačiau jie gali būti pagaminti iš plūdraus silikono. O tai jau šiokia tokia kompensacija jų kūno formai ir galimybė žuvauti su masyvesnėmis galvutėmis. Aš taip kalbu todėl, kad sunkesnį vilioklį visada toliau ir taikliau nusviesime, geriau jausime net ir tokiame, regis, paprastame traukime.
Nors šiaip jau tradiciniams tokio dydžio guminukams, kurie nėra plūdrūs, pakanka 3–10 g galvakablių ar ofsetinių galvučių. Kaip matote, svorio ribos gana plačios, bet taip todėl, kad žūklavietė upėje gali būti ten, kur bėga sraunesnis arba mažiau sraunus vanduo, skirsis gylis (pusantro metro ar du – didelis skirtumas), daug reikšmės turės ir valo storis bei plūdrumas, o ir patys guminukai skęs nevienodai greitai.
Yra ir daugiau niuansų. Tarkim, riperių formos. Jei tvisteriai, kokie jie bebūtų, – su siauresnėmis ar platesnėmis uodegėlėmis, jas vienodai smarkiai aktyviai virpins ir visai lėtai traukiami, tai su žuvelės formos guminukais bus jau kitaip.
Gaminami riperiai, kurių uodeginiai pelekai gana dideli, atlenkti stačiu kampu, uodeginis strampas plonas ir ilgas – pastarieji ims pakankamai smarkiai judinti savo uodegas vos pradėjus sukti ritę. Tačiau rasime ir kitokių riperių – jų uodeginiai pelekai, lyginant su masalo kūnu, maži, atlenkti nuožulniai, strampas yra trumpas ir storokas – šiems viliokliams, kad gundančiai dirbtų, reikia stipresnio traukimo.
Apie apraibusias akis ir konkrečius masalus
Kita medalio pusė – silikono rūšis. Jis gali būti kone tešlos standumo, bet pasitaiko ir gana kietas, vos ne plastiko kietumo. Tad jei riperis yra iš tų pirmųjų plačiauodegių kategorijos ir pagamintas iš „želinės“ konsistencijos medžiagos, jam pakanka visai lengvos galvutės arba galvakablio.
Deja, norint, kad normaliai dirbtų antrasis masalas, jau reikės didesnio svorio galvakablio ir greitesnio traukimo. Apskritai pastarieji guminukai pritaikyti tam tikrajam heavy džigavimui, kuomet telkinio dugnas tiesiog daužomas galvakabliu ir vargu ar žūklei seklumose tiks.
Ant ofsetinės galvutės kabliuko užmautas vilioklis animuos išraiškingiau, nes galės judinti į šonus ir savo kūnelį. Tad kartais tie sunkiau dirbantys riperiai visai neprastai juda pritaikant būtent ofsetines galvutes netgi vedami gana lėtai.
Aš vis akcentuoju galvakablius, ofsetines galvutes, tačiau yra ir kitokios kategorijos riperių bei tvisterių. Pastarieji sukonstruoti taip, kad jų kūneliuose jau įtaisytas atitinkamas svoris, prikabinti kabliukai ir tokių vilioklių masės nepakeisi.
Paprastai šie guminukai daromi iš standesnio silikono. Kad geriau animuotų, kartais jų kūnai būna tarsi skelti į kelias dalis, sujungti specialiais šarnyrais ir masalas juda tikrai patraukliai. Šie silikoniniai viliokliai netgi pritaikyti tolygiam traukimui arba judėjimui vandens storymėje, jais nepadžigausi.
Tačiau tokie riperiai ir tvisteriai dažniausiai siūlomi nemažų gabaritų, o aš kalbu apie tris colius, kas reikštų, priklausomai nuo žvynuotųjų rūšies, dvimetį ar trimetį karpinių žuvų mailių.
Visgi su žuvų jaunikliais šiuo atveju masalus sieja tik dydis, kadangi lydekos kitąsyk labai noriai griebia ir pačiomis egzotiškiausiomis spalvomis ar kontrastingais deriniais dažytus guminukus. Ir tai gana keista, nes vasarą, rudeniop joms daug rečiau įsiūlysi, tarkim, šaltibarščių spalvos riperį arba mėlyną su raudonais blizgučiais tvisterį, jos pageidaus kokių nors labiau artimesnių natūraliai žuviai spalvinių derinių.
Nors vėlgi – sunku pasakyti kaip iš tiesų bus, nes ir tuo metų laiku aštriadantėms plėšrūnėms kartais apraibsta akyse ir lydekos vėl pageidauja ko nors netradicinio. Kitąsyk nori dažniau, o kitąsyk – jau iš tiesų tik kartais, manding, kad tai priklauso nuo vandens skaidrumo ir vyraujančio tuo metu debesuotumo.
Esu rašęs apie įvairius spalvinius variantus, juos laikau svarbiu masalų akcentu, nors ligi šiol net ir mokslininkai vargu ar žino, kaip išties žuvys identifikuoja spalvas. Aš daugiau vadovaujuosi ilgamete praktika ir tiesiog konstatuoju faktą, jog pavasariniai masalai (nebūtinai tik guminukai) gana dažnai tarsi iškrenta iš vienos ar kitos rūšies plėšrūnių mėgstamų spalvinių variantų konteksto.
Šiuo metu pakankamai daug gerų riperių, kurie tinkami tam paprastam lėtam traukimui. Nors visada iš gerų galima atsirinkti geriausius. Todėl vertėtų paminėti šiuo metu labai populiarius (ir tikrai nebe reikalo) Lucky John 3D Basara Soft Swim, Lucky John 3D Makora Shad Tail, Lucky John LJ Minnow. Tiesa, ne visi jų turi lygiai tris colius, bet juk aš rašinio pradžioje rašiau, kad „maždaug“, todėl centimetras ten ar ten neturės didesnės reikšmės.
Norėčiau pasiūlyti dar vienus guminukus, kurie, mano manymu yra labai vykę būtent tokioje žūklėje, tačiau kaip nekeista, nėra tinkamai įvertinti spiningautojų. Gal tai reklamos trūkumas, gal tiesiog meškeriotojai renkasi geriau žinomus brendus, betgi Daiwa yra vienas iš jų. Todėl ir stebiuosi, kad Daiwa Tournament D’Fin Shad guminukus gana retai išvysi spiningautojų masalinėse. O juk šie viliokliai puikiai dirba su visai lengvais galvakabliai arba užmauti tik ant paprastų kabliukų.
Tvisterių pasirinkimas gerokai lengvesnis, čia gal reikėtų akcentuoti, kad geresni bus plačiauodegiai tokio tipo masalai, nes kai kurie šios grupės silikoniniai viliokliai turi gana siauras uodegas. Beje, tvisteriams negalioja tie mano minimi trys coliai, šie masalai gali būti ir mažesni, kadangi jų vibracija stipresnė nei riperių, tačiau gali būti ir didesni, nes kūno dydis vandenyje sunkiai nusakomas dėl tokių vilioklių specifinių uodegėlių.
Siūlyčiau išbandyti SG Cannibal Curltail arba Lucky John J.I.B. Tail, kuriais jau kelinti metai sėkmingai spiningauju. Beje, gegužį ir birželį – ypač. Lydekas, suprantama...
Romualdas Žilinskas
