Plūdine ankstyvą pavasarį – įranga ir sistemėlės

Gal aš esu labai išrankus, nes plūdinė meškerė, kokia ji bebūtų – match tipo ar boloninė, paprasta teleskopinė, galbūt net ir meškerė be ritės, tiks pavasarinei žuvų žūklei. Tačiau, jei yra galimybės, kodėl gi nepasirinkus tai, kas teiks dar didesnį malonumą meškeriojant?

Tai, už ką galiu garantuoti

Juk, tarkim, boloninė meškerė, jei skaitėte mano įžanginį straipsnį šia tema, vargu ar labai patogi žūklaujant nedideliuose upeliuose ar mažose upėse, kurių krantai kaip taisyklė yra apaugę medžiais, krūmais, o nuo kranto iki kranto atstumas nedidelis. Arba meškerė be ritės – ji tėkmėje irgi ne visai pasiteisins, kai teks plūdę nuolat atleidinėti pasroviui – apgaudysite tik labai ribotą žūklavietės plotą.


Net ir match meškerykotis, sakyčiau, geriausias būtu ne bet koks. Jau nekalbu apie užmetimo svorį, nes, kaip vėliau pamatysite, žuvausime labai mažo plūdrumo plūdėmis. Bet dabar akcentuočiau ir ilgį. Aš asmeniškai mėgstu ilgesnes meškeres, netgi match renkuosi bent jau 4,20 m, dar geriau – nestandartinė, kuri būna 4,50 m. Bet taip yra todėl, kad dažniausiai žuvauju Nemune, Neryje, Nevėžyje.

O pavasariui pats geriausias meškerykotis žvejojant minėtomis sąlygomis – iki 15 g testo ir 3,60–3,90 m ilgio match kotas. Pavyzdžiui, Salmo Diamond Match 15 trumpesnioji versija. Tai, kad meškerykotis nėra labai standus – dabar bus privalumas. Juk viskas labai paprasta – lankstesnio meškerykočio mažiausioji užmetimo riba dėl to tik išsiplečia, todėl, jei tai bus 4 ar 5 g, nekreipkite dėmesio – galima puikiausiai užmesti ir vos 1 g plūdrumo plūdę.

Ritė nebūtinai prestižinė, galima puikiausiai išsiversti ir su gerokai pigesnėmis, kadangi toli masalo mesti nereikės, o žvejosime ne pačias didžiausias žuvis. Aišku, linkiu tik sėkmės, jei užkibs koks nors neplanuotas pusantro kilogramo šapalas, stambi meknė arba solidus karšis. Jei jau rekomendavau meškerę, tai galima parekomenduoti ir ritę.

Kodėl ji negali būti, pavyzdžiui, Okuma Ceymar XT Match 3000? Neseniai kaip tik nusipirkau šitą modelį būtent pavasariui. Jau ir spėjau išsibandyti nesulaukęs, kada perversiu kitą kalendoriaus puslapį. Rimta ritė, kuri tarnaus dar ilgai ir ne vieną žuvį padės sutramdyti – universalus modelis tiek smulkesnių, tiek ir labai didelių žvynuotųjų gaudymui. Beje, turi atsarginį būgnelį, o aš tokius dalykus ypač vertinu.

Valą paprastai meškeriotojai stengiasi rinktis skaidrų. Čia dėl visa ko, nes juk žuvys tokį mažiausiai mato. Tas gal ir tiesa, bet juk žuvaujate su pavadėliu, todėl, jei pastebėjote, mano straipsniuose apie pagrindinio valo spalvas net neužsimenama. Kas kita yra jo tamprumas, minkštumas, diametras, išlaikymo svoris.

Šiuo metu Salmo parduotuvėse yra (čia mano nuomonė, nebūtina jos paisyti) itin gero valo Preston Float Max 150 m. Apie jį esu kalbėjęs. Bet gal ne visai apie jį, o veikiau apie pavadėliams tinkamesnį Preston Accu Power 100 m, kurį naudojau spiningaudamas mikromasalais, sakiau, kad gaila, jog tik 100 m... Toji gija minkšta, bet nelabai tampri, tačiau nerealiai tvirta ir gerai laiko mazgų surišimo vietose. Abiejų gijų savybės identiškos, nors Preston Float Max yra pilkšvos („padūmavusios“) spalvos.

Aš kitąsyk prisikalbu ką nors berekomenduodamas, nes po to išperka ir man pačiam nelieka. Taip atsitiko su kai kuriais Browning valais. Tačiau kalbu apie tai, ką bandau, kas išties man pasitvirtino. Beje, kaina Preston Float Max 150 m yra juokinga...

Tiesa, diametras... Nesukite galvos ir vyniokite 0,16–0,18 mm storio, nors plūdės ir bus lengvos. Pavadėlis, suprantama, plonesnis – 0,12–0,14 mm. Juk pavasaris – šiekštų daug, kliuvinių gausu, o žuvys nors ir vangokos, bet ne itin baikščios. O dar tos minėtos „stambios neplanuotos“, jei paklius...

Stick plūdės ir sistemėlės

Žvejodamas pavasarį naudoju nedideles plūdes nuo 1 iki 2,5 g. Įsitikinau, kad pačios geriausios tokiai žūklei yra stick tipo plūdės. Kelis žodžius reikėtų tarti apie jas, nes galbūt kai kurie žvejai nežino, kokios tai plūdės, arba tokias naudoja, tačiau nesusimąsto, kam jos skirtos.

Jei verstume iš anglų pažodžiui, tai stick reikštų lazdą. Bet veikiau jau lazdelę, nes tokios plūdės yra skirtos meškeriojimui nedidelėse distancijose, jos menkai plūdrios, kas sako, jog gaudoma su mažai apkrautomis švinu ir (ar) jautriomis sistemėlėmis, labiausiai tinkamos palyginti sekliose žūklavietėse.

Kadangi dabar kalbu apie tekantį vandenį, tai minėsiu tik upei tinkamas stick. Todėl pabrėšiu dar vieną privalumą – prilaikant tokią plūdę masalas labai plastiškai pakyla nuo dugno arba, jei jo nesiekia, žemesnių vandens sluoksnių, ir tai daro labai natūraliai. Žodžiu, tokios plūdės skirtos baikščių, nedidelių arba vidutinių gabaritų žuvų gaudymui.

Klasikinės stick būna kelių modifikacijų, bet visgi jų pagrindinis bruožas – smarkiai ištęsta forma išlieka. Tai matote ir pavyzdyje yra būtent tokios plūdės, parinkau arčiausiai „klasikos“ esančius variantus. Tiesą sakant, dabar rastume daug panašių plūdžių ir kai kurios labai toli nutolusios nuo originalų, tad net neaišku ar jas galima vadinti stick plūdėmis. Bet kokiu atveju stick neturi antenėlės arba toji antenėlė yra labai trumpa ir stora, tad veikiau primena kauburiuką.

Tikrosios stick pagal visas teorijas prie valo tvirtinamos tik dvejose vietose. Tačiau prie tokių ištemptų į ilgį plūdžių valas ne visada gerai priglunda, juolab, kaip matote pavyzdyje, jos gali būti su storu bambukiniu, mediniu kylių (tai yra senoji klasikinė, 1 variantas) arba su įstatytu metaliniu, plastikiniu kyliu (patobulinta plūdė, 2 variantas). Būtent pastarosios daug dažniau naudojamos ir jas siūlyčiau tvirtinti bent trijuose taškuose – platesne gumele (kembriku) ties viršūnėle (nudažytu ryškiai kauburiuku) ir dar dviem siauromis gumelėmis kylio srityje.

Tokias plūdes rekomenduoju, nes dabar dažniausiai žvejyba būna aktyvi, tenka meškerioti įvairiuose gyliuose, kur tėkmės stiprumas taip pat smarkiai varijuoja. Norint, kad visa sistemėlė būtų gana jautri, bet kartu plūdė be reikalo nenirtų srovės sūkuriuose, reikia labai operatyviai reaguoti į pakitusias žuvavimo sąlygas. Stick plūdžių ypatybė – jos menkai reaguoja į srovės nevienalytiškumą, sūkurius.

Paprastoms plūdėms pakeisti reikia daugiau laiko, kartais būna tikra kančia ir kantrybės išbandymas ant plonų vielinių kylių ir valo nerti plonyčius kembrikus. Stick, kurias prispaudžia vos dvi ar trys plastikinio vamzdelio atraižėlės, keitimas trunka tik kelioliką sekundžių, nes kembrikėlių nuimti nuo valo nebūtina.


Yra įvairių sistemėlių tokioms pačioms plūdėms. Ne išimtis ir stick, net nepaisant to fakto, kad ji gali būti to paties plūdrumo, o tai reiškia, kad švininių svarelių masė irgi bus vienoda. Tačiau sumoje, nes, kaip matote pavyzdyje, šratelių skaičius ir jų išdėstymo principai smarkiai varijuos.

Kada jūsų žūklavietė yra ten, kur teka lėta ir vienoda tėkmė, labiausiai tiktų 1 variantas, kuomet svareliai išdėstyti visame sistemėlės ilgyje vienodais atstumais vienas nuo kito. Tačiau tokia sistemėlė paprastai naudojama menkame gylyje, kada iki dugno yra maždaug iki 1,5 m. Žinoma, jei meškeriojame priedugnio sluoksniuose, o pavasario pradžioje kaip tik ten ir labiausiai tikėtina aptikti žuvų. Todėl tokia sistemėlė dabar bus gera žuvaujant upeliuose, mažose upėse.

Jei žuvys būna labai pasyvios ir tenka jas gundyti prilaikant plūdę, o tuo metu masalas palengva pakyla į aukštesnius vandens sluoksnius ir tarsi išprovokuoja žvynuotąsias, rekomenduočiau 2 sistemėlės variantą. Taip išdėstytus svarelius labai mėgstu visais metų laikais, meškeriodamas net ir neprilaikant plūdės. Tai bene pati jautriausia sistemėlė. Beje, šis variantas universaliausias, nes pakanka sumažinti tarpus tarp svarelių ir sistemėlę galima taikyti žuvaujant pakankamai solidžiuose gyliuose.

3 variantas yra tarsi priešprieša anksčiau minėtam svareliu tvirtinimo principui. Jo privalumas atsikleidžia tada, kuomet aukštesniuose ar viduriniuose vandens sluoksniuose ima rinktis aukšlės, kurios spėja pačiupti dugno link skęstantį masalą. Faktas, kad tokia sistemėlė bus mažiausiai jautri.

Tačiau meškeriojame labai menko plūdrumo plūdėmis, juolab stick, tad vargu ar pajausime šį nedidelį minusą. Tačiau dar vieną pliusą – garantuotai, jei reikės užmesti plūdę toliau nuo kranto vėjuotą dieną, be to ir masalas taikliai kris į numatytą vietą. Tiesa, vargu ar prisieis masalą dabar toli sviesti, galbūt kur nors didesnės upės aukštupyje. Nors ten kaip tik ir labiausiai įkyri aukšlės.

Nors stick plūdės labiau skirtos meškeriojimui seklesniuose vandenyse, tačiau pavasario pradžioje nemažai žuvų renkasi būtent duobėse. Ypač, kai upė nėra didelė arba didesnės upės ruožas negilus ir ten yra vos vienas ar du ryškesni pagilėjimai, o vanduo skaidrus. Tada reikėtų konstruoti 4 sistemėlės variantą. Iš principo tai yra tas pats 2 variantas, tik, kaip matote, sumažinti tarpai tarp svarelių, šratelių mažiau ir jie yra masyvesni.

Na, lygtai viską pasakiau apie pirmąsias pavasario žūkles. Nors gal ne, liko žvejo ekipuotė, kurią sudaro ir drabužiai, ir batai, ir kuprinė, ir... Regis, rašau, rašau, bet taip ir lieka kas nors neparašyta. Žadu pasitaisyti.

Romualdas Žilinskas