Raudė

Raudė arba paprastoji raudė (Scardinius erythropahthalmus), tarmiškai raudonakė, raudelė, karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis. Ji yra gausiai išplitusi Europos, Mažosios Azijos gėluosiuose vandenyse, Kaspijos ir Aralo jūros baseinuose. Introdukuotos Airijos, Tuniso, Maroko, Madagaskaro, Kanados, Naujosios Zelandijos vandenyse. Lietuvoje gyvena ežeruose, lėtos tėkmės upėse, dažnai raudžių užsiveisia karjeruose, tvenkiniuose.

Raudės mėgsta seklius ir šiltus, kur yra daug vandens augalų, vandenis, būriais laikosi didesnių ežerų, tvenkinių priekrančių zonoje arba upių įlankose, itin dažnos nedideliuose eutrofiniuose ežeriukuose, kur mažai plėšriųjų žuvų ir rūšinė žuvų įvairovė nedidelė.

Užauga iki 50 cm, pasiekia didesnį nei 2 kg svorį, gyvenimo trukmė – iki 19 m.

Subręsta raudės 3 – 4 m., kai pasiekia 9 – 13 cm dydį. Neršia porcijomis ant vandens augalų gegužės – birželio mėnesiais, kai vandens temperatūra būna maždaug 18 °C. Vislumas – 80 – 230 tūkst. ikrų.

Jaunikliai minta planktonu, suaugusios žuvys yra visaėdės, nes gali misti tiek įvairiais dugno gyviais, tiek augaliniu maistu (raudė – bene daugiausiai augalinio maisto suvartojanti endeminė mūsų vandenų žuvis), mėgsta gaudyti įvairius vabzdžius pakilusios nuo dugno ir vandens paviršiuje. Stambios raudės nevengia ėsti žuvų mailių arba labai smulkias žuveles.

Raudės – populiarus meškeriojimo objektas, žvejojama plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis jaukinant ir be jauko, masalui naudojant gyvūninės kilmės masalus, įskaitant ir įvairius skraidančius vabzdžius, puikiai kimba ant augalinės kilmės masalų: kruopų, grūdų, tešlos, duonos ir pan. Taip pat gaudoma muselinėmis meškerėmis, o stambesni egzemplioriai sužvejojami spiningu ant smulkesnių silikoninių vilioklių, nedidelių sukriukių, cikadų, vartiklių, voblerių.