Pūgžlys

Pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), paprastasis pūgžlys – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Gyvena Eurazijos gėluosiuose vandenyse, nuo Rytų ir Vidurio Europos (Šiaurės ir Rytų Prancūzija), Rytinės Anglijos iki Užbaikalės, Šiaurės Azijos, Kolymos upės baseino. Praeito šimtmečio viduryje pūgžliai įsiveisė ir už savo arealo ribų, jų atsirado keliuose Italijos ežeruose, Ronos deltoje Prancūzijoje, Škotijoje, Norvegijoje, atsitiktinai pakliuvo į Sent Luiso upę, Hurono ežerą Amerikos žemyne. Gali gyventi ir sūrstelėjusiame vandenyje.

Savo gyvenamajame areale pūgžliai yra labai išplitusios žuvys. Labiausiai mėgsta lėtai tekančias gilesnes upes, ežerus, tvenkinius, kur mažiau povandeninės augalijos. Gyvena dideliais tuntais, laikosi prie pat dugno.

Minta pūgžliai įvairiausiais dugno bestuburiais, suėda daug kitų žuvų ikrų ir mailiaus, tačiau patys dažnai ryjami tokių plėšrūnų, kaip sterkai, lydekos, daug jų suėda ir unguriai.

Šios žuvys užauga iki 25 cm dydžio ir iki 200 g svorio.

Subręsta pūgžliai būdami 2 m. amžiaus, kai dydis yra 7 – 8 cm. Neršia porcijomis, ikrus beria ant grunto, gegužės – birželio mėn., kada vandens temperatūra pakyla daugiau nei 12 °C. Vislumas – iki 100 tūkst. ikrelių.

Pūgžliai yra dažnas meškeriotojų laimikis ne todėl, kad daug žvejų juos gaudo, tačiau jie kimba ant bet kokių gyvūninės kilmės masalų, kuomet dugninėmis arba plūdinėmis žvejojamos kitos žuvys. Specialiai pūgžlius gaudo nebent vaikai. Labai aktyviai kimba ir žiemą.