Kiršlys

Kiršlys arba europinis kiršlys (Thymallus Thymallus) priklauso kiršlinių (Thymallidae) šeimai. Plačiai paplitęs Šiaurės Europoje nuo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos iki Uralo kalnų.

Tipinė šaltų gėlų ir sraunių vandenų žuvis, labiausiai mėgsta vidutinio dydžio upes, bet gyvena ir didesnėse upėse, taip pat didesniuose upeliuose, retais atvejais – pratekančiuose ežeruose. Paprastai didesnėse upėse laikosi stambesni egzemplioriai, upeliuose plaukioja smulkūs kiršliukai, kurie užaugę pasitraukia į platesnius vandenis. Kiršliai mėgsta būriuotis, bet sudaro ne itin skaitlingas grupes, didelėse upėse galima rasti stambių pavienių egzempliorių.

Kiršliai yra reiklūs deguonies kiekiui vandenyje, dažniausiai laikosi žvyruotose, smėlėtose ir akmenuotose rėvose, seklumose, kur gaudo vandens paviršiuje arba prie pat jo skraidančius vabzdžius. Tačiau tai – tik dalis šių žuvų raciono, nes didelę dalį maisto sudaro įvairūs smulkūs bestuburiai, moliuskai, vandens vabzdžiai ir jų lervos, ypač daug suėda apsiuvų.

Dideli kiršliai ryja ir žuvų mailių arba labai smulkias žuveles, ypač – raines ir smulkius gružliukus. Šios žuvys turi savo pamėgtas vietas, kuriose pastoviai maitinasi, aktyvesni vakarėjant arba naktį.

Kiršliai užauga iki 50 – 60 cm ir pasiekia 4 – 6,5 kg svorį, gyvena iki 14 m. Tačiau tokios stambios šios rūšies žuvys mūsų vandenyse praktiškai nesutinkamos.

Neršti kiršliai patraukia į savo gyvenamų upių intakus, ikrus beria sraunumose ant žvirgždo balandžio – gegužės mėn., kai vandens temperatūra nerštavietėse būna apie 10 °C. Subręsta 3 – 4 gyvenimo metais, kai pasiekia maždaug 20 cm dydį. Kiršlių vislumas – 3 – 35 tūkst. (kitais duomenimis 2 – 10 tūkst.) ikrelių. Patinai neršto metu tampa ryškesnių spalvų, tampa agresyvūs kitiems patinams, jie yra didesni už pateles.

Kiršlių Lietuvos vandenyse mažėja dėl intensyvios žūklės, patvankų, šiltėjančio klimato.

Mėgėjiškos žūklės taisyklėse yra visa eilė apribojimų kiršlių žūklei, juos draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais, imti mažesnius nei 30 cm.

Kiršliai žvejojami muselinėmis meškerėmis ir spiningais ant mažų masalų, tokių kaip smulkūs vobleriai, sukriukės, mini vartiklės, cikados. Itin populiarus meškeriojimo objektas muselininkų tarpe, spiningu gaudomi rečiau. Neužšalusiose upėse kimba ir žiemą, tačiau šaltuoju sezonu laikosi prie pat dugno.