Karpis

Karpis (Cyprinus carpio) arba paprastasis karpis, sazanas, paprastasis sazanas yra karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis, sukultūrinta sazano forma. Tvenkiniuose auginamas praktiškai visame pasaulyje, viena iš labiausiai išplitusių domestikuotų žuvų rūšių, išvesta daug kultūrinių jų veislių, kurios skiriasi savo išvaizda.

Natūraliai tikrieji sazanai paplitę Pietryčių Europoje, Juodosios, Azovo, Kaspijos, Aralo jūrų upių baseinuose, nuo Amūro upės šiaurėje iki Kinijos Junjanio provincijos ir Birmos pietuose.

Europoje natūraliai gyvenantys sazanai nėra labai dažnos žuvys (tarkim, Dunojaus populiacija yra itin reta), tai – po kvartero periodo atskilęs laukinio sazano europinis porūšis, kuris dar gyvena ir Aralo bei Kaspijos jūrų upių baseinuose, iš jo kildinamos akvakultūros tvenkiniuose auginamos karpių veislės.

Mūsų vandenyse plaukiojantys „sazanai“ nėra tie tikrieji laukiniai sazanai, bet įleisti arba pabėgę iš žuvininkystės tvenkinių žvynuotieji karpiai. Lietuvoje kultūriniai karpiai tvenkiniuose pradėti auginti jau XVII a.

Karpiai gali gyventi ir ramiai tekančiame, ir stovinčiame vandenyje, dugno struktūrai, vandens skaidrumui nėra išrankūs, gali plaukioti tiek sekliuose, tiek giliuose vandenyse, tačiau labai sekliuose telkiniuose jie išdūsta šaltomis žiemomis. Labiau mėgsta šiltesnius vandenis, renkasi į nedidelius būrelius, itin stambūs egzemplioriai paprastai pasirenka vienišiaus gyvenimo būdą, didesnę laiko dalį praleidžia gilesnėse vietose nei smulkesni karpiukai.

Karpiai gyvena iki 35 m., užauga iki 1,5 m, didžiausias pagautas karpis svėrė 48 kg. Lietuvos oficialiai užfiksuotas rekordinio dydžio karpis svėrė 28 kg.

Šios žuvys neršia gegužės – birželio mėnesiais, svarbu, kad vandens temperatūra būtų 18 – 20 °C ir daugiau. Nerštas vyksta grupėmis, ikrus beria ant vandens augalų seklumose iki 0,5 m gylyje arba neršia užliejamose pievose. Subręsta karpiai 3 – 5 m. amžiaus, kai pasiekia 30 – 40 cm dydį, mūsų platumose pradeda daugintis ne jaunesni nei 4 m. amžiaus.

Lietuvoje karpiai išneršia praktiškai kiekvieną vasarą visuose vandens telkiniuose, bet esant vėlyvam nerštui ir šaltoms žiemoms, šiųmetukai dažniausiai nesulaukia sekančių metų, nes šaltame vandenyje nesimaitina, daug jų išgaudo plėšriosios žuvys. Pastarieji metai, kuomet juntamas žymus klimato atšilimas, yra palankūs karpių nerštui, todėl jie natūraliai plinta mūsų vandens telkiniuose.

Jaunikliai pradžioje minta zooplanktonu, antroje vasaros pusėje ima ryti zoobentosą. Suaugę karpiai yra visaėdžiai, jie labai neišrankūs maistui, maitinasi vabzdžiais ir jų lervomis, įvairiomis kirmėlėmis, moliuskais, dažniausiai maisto ieško priedugnio sluoksniuose ir rausdami telkinio dugną. Suėda daug žaliosios masės, skabo ir pusiau vandeninių augalų jaunus ūglius, bet šaltame vandenyje augalinio maisto suvartoja labai minimaliai.

Karpiai yra itin populiarus žūklės objektas visame pasaulyje, susiformavo net ypatingos, tik šiai žuvų rūšiai gaudyti būdingos, žūklės tradicijos tarp karpių meškeriojimo entuziastų. Karpiai dažniausiai gaudomi dugninėmis meškerėmis, profesionalesni žvejai renkasi būtent karpių žūklei skirtą įrangą. Taip pat gaminami specialūs šiąs žuvis vilioti masalai, bet galima visai sėkmingai žvejoti įvairiu augaliniu arba gyvūninės kilmės masalu. Itin gausiai jaukinami.

Karpius taip pat gaudo ir plūdinėmis meškerėmis, pastaruoju metu – ir spiningais, šioms žuvims siūlomi labai smulkūs dirbtiniai masalai. Kai kuriose užsienio šalyse karpiai žvejojami net muselinėmis meškerėmis.