Šis skęstantis valas buvo sukurtas specialiai žvejams, kurie žvejoja plūdėmis ir šėryklomis. Dėl savo skendimo savybių jis neleidžia valui formuoti lankų ir garantuoja tikslią žvejybą net vėjyje.
- Labai suspaustos molekulės užtikrina maksimalią apkrovą
- UV apsauginė danga
- Itin didelis atsparumas dilimui
- Nepaprastai mažas tąsumas
- Ypač lankstus dėl specialaus paviršiaus sandarinimo, maksimaliam užmetimo atstumui ir natūraliam jauko pateikimui
- „Anti-Twist“ sistema iki minimumo sumažina valo susisukimą
Mūsų svetainėje labai lengva atlikti užsakymą. Tiesiog pridėkite pasirinktas prekes į krepšelį, o tada eikite į „Krepšelio“ puslapį, patikrinkite užsakytų prekių teisingumą ir spustelėkite mygtuką „Pateikti užsakymą“.
Jei esate įsitikinęs dėl pasirinkimo, galite tęsti kitus etapus...
Jei kyla klausimų, daugiau informacijos rasite čia. Arba susisiekite su mūsų budinčiais darbuotojais, svetainės tiesioginiu pokalbiu.
Sumokėkite už pirkinius patogiu būdu. Internetinėje parduotuvėje esantys mokėjimo būdai:
Mokėjimų sistema Paysera. Tai išankstinis apmokėjimas už prekes. Pirkėjas perveda pinigus į parduotuvės atsiskaitomąją sąskaitą, elektroninėje parduotuvėje patvirtinęs užsakymą (Sutartį) ir pasinaudojęs pasirinkta elektroninės bankininkystės (mokėjimų) sistema. Atsakomybė už pinigų pervedimą ir Pirkėjo pateiktos informacijos duomenų saugumą tokio atsiskaitymo atveju tenka pasirinktos elektroninės bankininkystės (mokėjimų) sistemos administratoriui. Daugiau informacijos galite rasti "Apmokėjimas".
Ruošiama...
Sutaupykite laiko gaudami užsakymą. Internetinėje parduotuvėje galimi 3 pristatymo būdai::
- Prekių pristatymas kurjerių tarnyba. Po užsakymo atidavimo kurjeriui, pristatymas vyksta sekančią darbo dieną iki 16:00 valandos. Kai prekės pateks į vežėjams, kurjerių tarnyba susisieks ir nurodytais kontaktais patikslins pristatymo detales. Būtina: gavus užsakymą, patikrinkite pakuotės vientisumą, visus matomus pažeidimus, pieš patvirtinant gavimą, pažymėkite kurjeriui. Kilus klausimams, susisiekite su siuntėju. Už šį pristatymą skaičiuojamas papildomas, iš anksto elektroninėje parduotuvėje nurodytas, pristatymo mokestis. Užsakymams virš 49,00 € - pristatymas nemokamas.
- Prekių pristatymas į paštomatus. Kai užsakymas atvyks į pasirinktą tašką, unikalus atrakinimo kodas bus išsiųstas į Jūsų telefoną arba e-paštą. Saugojimo laikas yra 3 dienos. Už šį pristatymą skaičiuojamas papildomas, iš anksto elektroninėje parduotuvėje nurodytas, pristatymo mokestis. Užsakymams virš 49,00 € - pristatymas nemokamas.
- Atsiėmimas vienoje iš SALMO parduotuvių. Kai užsakymas bus suruoštas, Jūsų e-pašto adresu bus išsiųstas pranešimas. Pristatymo išlaidos neskaičiuojamos.
Kada prasideda karšių žūklė pavasarį Nemuno žemupyje (pačioje upėje bei jos atšakose), priklauso nuo oro ir vandens temperatūros. Vienais metais pavasaris vėluoja, todėl ir žuvys pradeda kibti vėliau, kitais – jau kovo pradžioje galima puikiai pažvejoti. Galimas dalykas, jog karšiai pradeda gerai čiupti masalus ir dar anksčiau, bet jų niekas tada dar negaudo.
Tiesą sakant, nebūtinai turi snigti, gali ir lyti, bet geriausiai, kad saulė šviestų. Čia veikiau turiu omenyje žiemos pabaigą ir pavasario pradžią, kuomet upės jau išsivadavusios iš ledų, tačiau dar šalta ir vienas Dievas težino, kuria linkme pasisuks oras – gal atšils, kaip buvo paskutinį vasario savaitgalį, o gal atvės ir žiema žengs žingsnį atgal.
Vėgėlės, kurios sveria po 2,0–2,5 kg, šiais laikais laikomos jau stambiomis. Dažniausiai pagaunamos dvigubai smulkesnės, labai retai pasitaiko po 3 kg ar daugiau. Tai jau tikrai rekordiniai egzemplioriai migrantai, kažkaip sugebėję kažkada išvengti tinklų bei žvejų mėgėjų kabliukų.
Nesuklysiu tvirtindamas, kad nemaža dalis mūsų meškeriotojų dar ligi šiol gana šnairai žiūri į boloninę ir žvejodami su plūde įranga mieliau renkasi populiarią tolimojo užmetimo match meškerę. Kiekvieno teisė rinktis įrangą, su kuria jam žuvauti patogiau, visgi norėčiau plačiau apžvelgti boloninės privalumus ir patarti, į ką reikėtų atsižvelgti perkant tokio tipo meškerę.
Lynų kaimynystėje nuolat sukinėjasi būreliai kuojų ir ypač gausu raudžių, šmirinėjančių po lynų lankomus lelijų atvašynus. Vos į vandenį pabyra jaukas, kurio sudėtyje yra batono džiūvėsių trupinių bei vadinamąją baltą žuvį viliojančių aromatų, kai tuntai kuojų ir raudžių susiburia puotauti, o lynai tokio sambrūzdžio nemėgsta ir laukia, kol jis nurims.
Bent vienos žuvies kiekiu mūsų žvejai niekada nesiskundžia. Kalbu apie karosus, kurių Lietuvos vandens telkiniuose privisę devynios galybės. Paradoksalu, tačiau karosus gaudančių nėra tiek jau daug, jei lyginsime, kiek turime šalyje meškeriotojų ir kiek pas mus yra šių žvynuotųjų. Suprantama, kad turiu omenyje rimtus žvejus.
Šiais laikais kalbėti apie ešerių meškeriojimą natūraliais masalais būtų savotiška nuodėmė. Juk juos gali pagauti siūlydamas įvairius dirbtinius masalus, šie plėšrūnai yra itin populiarus žūklės objektas tarp spiningaujančių vobleriais, silikoniniais masalais, sukriukėmis, mini blizgutėmis ir panašiai. O jei dar pridėsime pastaruoju metu vėl atgimstantį mikrodžigavimą, tai šį straipsnį turėtume tiesiog ignoruoti.
Šapalas mūsų žvejui – neretai pasitaikantis laimikis. Kas šias žuvis gaudo tikslingai, sugundo tikrai nemažų egzempliorių. Na, o atsitiktinai ant kabliuko pakliuvusios šios rūšies žvynuotosios dažniausiai būna smulkios ir vargu ar įtrauktos į „legaliųjų“ sąrašą. Priminsiu, kad pagal Mėgėjiškos žūklės taisykles galima imti šapalus, kurių dydis ne mažesnis nei 30 cm.
Jei norite sumeškerioti savo gyvenimo lyną, manyčiau, kad neverta ieškoti ežerų, tvenkinių, karjerų, kur gyvena šios rūšies žuvys (didelės, suprantama), nes tas vietas žino visi arba daug kas, todėl konkurencijos gaudant netrūksta. Aš tokiu atveju pasirinkčiau senvages. Juk dar šiais laikais būna tokių, prie kurių takai nepraminti, gal tik koks vienas kitas vietinis gyventojas jas žino, bet ten plaukioja rinktiniai lynai.
Didelių karšių paprastai važiuojame žvejoti į didelius ežerus, Kuršių arba Kauno marias, Nemuno žemupį ir panašiai. Mažuose mūsų ežerėliuose tendencingai didelius karšius gaudo retas meškeriotojas. Dažniausiai tai būna vietiniai gyventojai, kurie puikiai pažįsta šalia esančio vandens telkinio žuvis, tiksliai nuspėja jų įnorius bei žino, kaip ir kada galima suvilioti plačiašonius.
Žiobrių gaudymo sezonas visai čia pat. Jei ne būdingas lietuviškam pavasariui staigus orų atšalimas, manding, kad šių žuvų masinis kibimas jau būtų prasidėjęs. Ne todėl, kad taip nutinka kasmet, nes dabar dar tik balandžio pirmosios dienos, tačiau praėjusi šilta žiema galėjo padaryti malonias korekcijas žiobrių gaudytojams.
Kartais viduržiemyje, o dabar yra būtent taip, užsitęsia atodrėkiai. Jei ligi tol ledas nebuvo labai storas, jo apskritai nelieka, upės ištvinsta ir susidaro žūklės sąlygos, kurios labiau būdingos ankstyvam pavasariui. Kai kuriose upėse galima visai neprastai pažvejoti plūdine arba dugnine meškere.
Žvejoja du meškeriotojai vienas šalia kito, gaudo upėje žiobrius. Vieta, kur jie meta dugnines, regis, identiška, įranga labai panaši, žuvauja tais pačiais masalais, sistemėlės paternoster tipo, bet vienam kimba, o kitam – ne. Ir tada tas nelaimėlis pradeda ieškoti „kampų“: kas ne taip? Kodėl nenori žuvys mano masalų? Pabandom paanalizuoti tokią situaciją...
Smagu, kada pavasaris ankstyvas – meškeriotojams atviro vandens sezonas būna ilgesnis, nes ir visos žuvys pradeda kibti gerokai anksčiau nei įprasta. Tarkim, žiobriai, kurių žūklė Lietuvoje tapo vos ne nacionaline švente. Nors kodėl „vos ne“, juk kai kuriuose mūsų regionuose Žiobrinės iš tiesų švenčiamos. Tačiau aš ne apie lietuvių liaudies papročius susiruošiau rašyti, labiau rūpi žūklė.
Jei pasakysiu, kad su pusdugnine galima labai sėkmingai meškerioti stovinčiame vandenyje, veikiausiai kas nors pagalvos, jog nusišneku. Anaiptol... Yra prasmės žvejoti pusiau dugnine netgi ežeruose bei tvenkiniuose, bet tam reikalingos ypatingos sąlygos, kuriomis toks gaudymas iš tiesų bus geresnis už įprastinį meškeriojimą plūdine.