Ritė Salmo Diamond BP Spin 7

Mūsų žvejai sterkus vasarą dažniausiai gaudo iš valties. Tačiau šiuos plėšrūnus labai sėkmingai galima spiningauti ir nuo kranto. Pagrindinis masalas žvejojant sterkus, be abejonės, bus guminukas, o spiningavimo būdas – džigavimas. Nors žūklė iš valties ir nuo kranto bus panaši jau vien todėl, kad gaudome tą pačią žuvį ir tuo pačiu būdu, visgi rasime čia ir kai kurių skirtumų. Apie tai ir šis straipsnis.

Išmokiusiu mane velkiauti „krikštatėviu“, nedvejodamas įvardyčiau Gintarą Nauckūną. Bet ne tik su Gintaru teko taip žuvauti, ir ne vien iš jo sėmiausi šio žūklės būdo gudrybių. Vienas geresnių Kauno velkiautojų ir žvejų apskritai yra Ričardas Naudžius.

Rugsėjis baigiasi, tačiau šiltos, o kartais net ir tvankios dienos neskuba trauktis, toks įspūdis, kad vadinamoji bobų vasara tarsi susijungė su tikrąja vasara. Žuvys, jei ir jaučia rudens alsavimą, tai tik todėl, kad šviesus paros metas tapo jau gerokai trumpesnis. Bet dienomis jos dažnai kimba tokia pačia maniera kaip liepą ar rugpjūtį, ypač šapalai, meknės, salačiai...

Vasarą yra du praktiškai lygiaverčiai laikotarpiai, kada geriausiai kimba žuvys – tai ankstyvas rytas ir vėlyva popietė. Priklausomai nuo oro, rytinis kibimas gali tęstis iki kokios vienuoliktos valandos, o neprasta vakarinė žvejyba prasidėti anksčiau. Galbūt žuvys masalus mielai ragaus ir sutemus, o tai reiškia, kad dar neišaušus bei vėlyvą vakarą.

Man visada patinka žvejoti nežinomuose vandens telkiniuose arba tose vietose, kur dar nesu buvęs. Už nežinomybės uždangos slypi paslaptis, intriga: kažin, kokia žuvis užkibs? Neretai fantaziją pakursto nuogirdos, nors, reikia pripažinti, jos gana dažnai būna perdėtos, nes žuvų laimikių dydžiai ir kiekiai, kaip įprasta žūklėje, ilgainiui išauga.

Ši lydeka ryžtingai stvėrė neutralaus plūdrumo Lucky John Basara modelį siauroje, bet palyginti gilioje protakoje tarp dviejų vandens augalų juostų.

Karkvabalis arba paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha) yra kenkėjas, jo lervos graužia augalų šaknis, o suaugę vabzdžiai – medžių lapus. Bet žvejams tai nerūpi, kadangi šis vabalas – puikus masalas. Veikiausiai straipsnis apie žūklę karkvabaliais pasirodys jau pavėluotas, nors, kaip pamatysite vėliau, yra ne visai taip.

Jei paklaustume spiningautojų, kokie Nemuno ruožai (turiu omenyje upės dalį žemiau Kauno HE) patys žuvingiausi, visi vienbalsiai patvirtintų, kad tie, kur yra dambų. Žinoma, tų tikrųjų akmeninių, bet ne smėlinių. Tačiau Nemune rastume ir daugiau gerų žūklaviečių. Beje, jos dar geros ir tuo, kad čia rečiau spiningaujama, todėl, kalbant meškeriotojų kalba, nėra „nugaudytos“.

Netgi pavasarį po neršto lydekų nuotaika sunkiai nuspėjama. Bandyti vardinti voblerius, taikant juos konkrečiam vandens telkiniui ar tam tikroms oro sąlygoms, būtų beprasmiška. Galbūt šiuo metu kiek ryškesnė viena tendencija – aštriadantės labiau nei bet kada atakuoja ryškių, išsiskiriančių spalvų vilioklius.

Kada žiema ima belstis į duris, labai daug Vidurio Lietuvos meškeriotojų žvejoja tik vienoje upėje – Nevėžyje. Nenuostabu, kadangi į tos upės duobes žiemoti suplaukia netgi žuvys iš Nemuno, o tai gana neįprasta situacija, kadangi Nevėžis yra Nemuno intakas, bet ne atvirkščiai.