Spiningas Team Salmo Vantage 7' 5-14g

Šiais laikais gerą spiningą kai kurie žvejai apibūdina keturiais esminiais žodžiais: skambus, kietas, lengvas, trumpas. Aš, kaip suprasite, į tai žiūriu su tam tikromis išlygomis.

Neseniai rašytame straipsnyje apie šapalus minėjau, kad jie yra vieni sunkiausiai pagaunamų plėšrūnų. Kaip universaliausią masalą siūliau crank tipo voblerius. Dabar noriu pakalbėti apie šių žuvų gaudymą visiškai kitokio, sakyčiau, netgi priešingo tipo viliokliais – guminukais.

Jei atvirai, vargu ar galima lyginti, kurie masalai upėtakiams yra geriausi. Praeitame rašinyje pasakojau apie guminukus, dabar daugiau kalbėsiu apie voblerius. Sakau „daugiau“, nes norom nenorom juos teks lyginti su kitais populiariais upėtakių žūklėje masalais – sukriukėmis.

Ešerį pažįsta visi: žvejojantys ir nežvejojantys, suaugę ir vaikai, netgi moterys – juk ne viena šeimininkė susibadė pirštus jį valydama, kada ruošė skaniausią pasaulyje žuvienę. Daugumai meškeriotojų ešerys buvo pirmoji gyvenime pagauta žuvis, nes per daug „nesimaivydama“ prarijo ant kabliuko dar nemokšiškai užkabintą slieką. Tas pats ešerys gelbėjo beviltiškose situacijose ir patyrusį žvejį, kuomet kitos vandens telkinio gyventojos paskelbė žūklautojo siūlomiems masalams absoliutų veto.

Yra lietuviška patarlė, kuri sako, kad iš bado šuo ir žolę ėda. Tikrai nesiruošiu rašyti apie badą, žolę ar šunis, rašysiu apie žuvis ir joms žvejoti skirtą įrangą. O toji patarlė kažkuria prasme atitinka šio straipsnio pagrindinę mintį, kadangi specializuotus meškerykočius iš bėdos galima panaudoti ir ne pagal paskirtį.

Sterkus masiškai gaudome tvenkiniuose ir ežeruose, Kuršių ir Kauno mariose, Nemune. Na, taip – Kauno marios irgi yra patvenktas Nemunas, reiškia, kad tai – tvenkinys, o Kuršių marios – šios upės delta. Tačiau kitose mūsų upėse sterkai tikslingai žvejojami retai.

Rugsėjis, regis, turėtų būti mėnuo, kai plėšrūnės kimba geriau nei bet kada. Tačiau nuorodą į konkretų metų laiką gali būti netiksli jau vien todėl, kad žuvų aktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tarkim, oro temperatūros, vandens sušilimo ar atšalimo laipsnio, debesuotumo, slėgio, vandens lygio, jo skaidrumo ir panašiai.

Jau nuo spalio vidurio vos ne visi spiningautojai masiškai persiorientuoja į lydekų, ešerių, sterkų meškeriojimą ir ilgam pamiršta, jų manymu, šiltamėgius grobuonis. Neverta nė ginčytis – aštriadantę šiuo metų laiku sužvejoti kur kas paprasčiau nei šapalą, bet nuostata, kad plačiaburniai gerai kimba tik iki rudens vidurio, yra tikrai nepamatuota.