Spiningas Team Salmo Treno 24 2.29

Meškeriotojai, kurie kažkada skaitė „Žūklės“ žurnalą, tebeskaito ir dabar publikuojamus mano straipsnius, tikriausiai puikiai žino, jog nemažai voblerių, guminukų bei kitų spininginių masalų perdažau arba bent jau suteikiu viliokliams papildomus spalvinius akcentus. Šiame straipsnių cikle pasidalysiu patirtimi dažant įvairių rūšių masalus.

Kadangi rašau straipsnius apie žūklę jau ne metai, ne dešimt ir net ne dvidešimt metų, juos galiu suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Vienoje bus susistemintos senos tiesos, galbūt pažvelgta į jas kitu kampu. Kitai grupei priskirčiau rašinius, kuriuose bandau pasakyti, ką nors naujo apie žuvis, įrangą, žūklės būdus. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai pamatai, kad tos „senos tiesos“ buvo užmirštos arba „senos“ tik man, o kažkas „nauja“ yra žinoma kai kuriems skaitytojams ir jau išbandyta.

Kas gali žvejui būti blogiau už blogą orą? Atsakysiu: absoliuti nekiba. Nes kitąsyk žūklautojui lietus, vėjas, šaltis tarsi nueina į antrą planą – jei žuvys aktyviai čiumpa masalus, meteorologinių negandų paprasčiausiai nejauti.

Vienas iš dažnesnių rudeninių taktinių variantų norint pagauti upėje didelį sterką – ilgas ir nuobodus pasirinktos vietos „šukavimas“ masalais, tikintis, kad būsimasis laimikis anksčiau ar vėliau išalks...

Sterkus masiškai gaudome tvenkiniuose ir ežeruose, Kuršių ir Kauno mariose, Nemune. Na, taip – Kauno marios irgi yra patvenktas Nemunas, reiškia, kad tai – tvenkinys, o Kuršių marios – šios upės delta. Tačiau kitose mūsų upėse sterkai tikslingai žvejojami retai.

Vieni masalai nukonkuruoja kitus ir tai yra natūralu. Todėl vis rečiau pamatysi spiningautoją, kuris žuvautų vartiklėmis. Na, taip – jomis intensyviai gaudomos lašišos, šlakiai, taip pat neišėjo iš „mados“ ir salačių žūklė blizgėmis, bet aš kalbu apie populiariausias plėšrūnes – lydekas. Ir turiu omenyje neseniai aprašytas lengvas vartikles.

Rugsėjis, regis, turėtų būti mėnuo, kai plėšrūnės kimba geriau nei bet kada. Tačiau nuorodą į konkretų metų laiką gali būti netiksli jau vien todėl, kad žuvų aktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tarkim, oro temperatūros, vandens sušilimo ar atšalimo laipsnio, debesuotumo, slėgio, vandens lygio, jo skaidrumo ir panašiai.