Spiningas Lucky John Progress Chub 10 2.44

Parašęs straipsnių ciklą apie šapalų spiningavimą vasarą, pamaniau, kad mano darbas nėra padarytas iki galo, kadangi rašiniuose pernelyg mažai dėmesio skyriau žvejo įrangai, aprangos, apavo ir panašių dalykų nė neminėjau, nors jie žūklėje yra ne mažiau svarbūs.

Praeitame straipsnyje kalbėjau apie šapalų žvejybą spiningu vasaros rytais. Bet dar geriau, mano nuomone, šapalai kimba vakarėjant. Regis, koks skirtumas, kaip gaudysi tas pačias žuvis vieną ar kitą valandą. Visgi šapalų žūklėje yra tam tikrų niuansų, kurie priklauso nuo paros laiko.

Aš nuolat kartoju, kad nėra masalų, kurie skirti konkrečiai žuvų rūšiai, nes vilioklių pasirinkimas priklauso nuo to, kokiu spiningavimo būdu žvejosi. Panašiai vertinu ir spiningus. Visgi šiame straipsnių cikle yra nuoroda „vobleriai“, o tai jau gana svarbus akcentas.

Vaivorykštinius upėtakius Lietuvoje žvejai kartais pagauna Merkio aukštupyje, kai kuriose kitose upėse, teko girdėti, kad net Kauno mariose iš po ledo. Tačiau mūsų natūralių vandenų šiomis žuvimis niekas specialiai nežuvina, jei neskaitysime Šešupės atkarpos, į kurią Marijampolės muselininkų klubas prileido vaivorykštinių upėtakių gaudymui pagal licencijas. O atsitiktiniai vaivorykštukai meškeriotojams pakliūva pabėgę iš žuvivaisos arba privačių tvenkinių. Būtent apie vaivorykštinių upėtakių žūklę tvenkiniuose ir noriu papasakoti.

Bepigu plūdininkams – ar tu žvejoji sliekais, ar kukurūzais, ar žirnį ant kabliuko kabini – meškerė ta pati. Žinoma, daug matęs, daug regėjęs šio žūklės būdo garbintojas visada turi bent keletą meškerių, tačiau absoliuti dauguma plūdinės gerbėjų puikiausiai išsiverčia su dviem – trimis meškerykočiais. Spiningautojai tokios dalyko sau neleistų. Nebent specializuojasi vien tik kažkokių konkrečių plėšrūnių žūklėje ir vilioja jas tik vienos rūšies masalais. O jei nori aprėpti daugiau – pakratyk, broli, kišenę...

Paulius su Eugenijum bando atsakyti į klausimą: kodel didelėje upėje reikia didelių masalų ir ilgų spiningų?

Šįmet mano sterkų laimikiai ne kažin kokie. Šių plėšrūnų gaudymo sezonas dar tik prasidėjo, dar vasara, bet paprastai jau iki rugpjūčio vidurio dažniausiai galiu pasigirti pagavęs apie tuziną blausiaakių. Kita vertus, mažiau ir žvejojau, šitos vasaros karščiai nepalankūs sterkų žūklei. Bet pagaliau atvėso, palijo, vanduo susidrumstė, tad galima tikėtis rezultatų pagerėjimo, juolab labai knieti išbandyti naujus masalus.