Spiningas Lucky John One Sensoric Delikado 12

Palaipiojęs stačiais Nevėžio šlaitais ir pabraidžiojęs nuolat keičiančiomis vandens lygį Nemuno priekrantėmis (dėl HE įtakos ši upė tai senka, tai kyla, bet šįmet toks procesas „pagerintas“), nutariau bent keletui žūklių vėl grįžti prie labiausiai man žinomos Neries. Tačiau tokiu metų laiku dauguma Neries atkarpų žemupyje atrodo tuščios ir negyvos.

Jei manęs šiuo metu paklaustų, koks yra kvailiausias lietuviškas posakis, atsakyčiau, kad „šiluma kaulų nelaužo“. Be abejo, ji kaulų nelaužo, tačiau, turint omeny šios vasaros orus, alsina, dusina, degina... Jei manęs paklaustų, koks dabar yra per TV žinias labiausiai erzinantis pranešimas, atsakyčiau, jog „mėgstančius šilumą galime nudžiuginti – Lietuvoje ir toliau laikysis rytinis ciklonas, todėl termometro stulpelis nenukris žemiau 27 °C atžymos“. Ir tariama saldžiai, su šypsena, džiaugsmu, nors, garantuoju, kad tai sakiusi meteorologė sėdi kondicionierių prikimštoje patalpoje.

Mūsų žvejai sterkus vasarą dažniausiai gaudo iš valties. Tačiau šiuos plėšrūnus labai sėkmingai galima spiningauti ir nuo kranto. Pagrindinis masalas žvejojant sterkus, be abejonės, bus guminukas, o spiningavimo būdas – džigavimas. Nors žūklė iš valties ir nuo kranto bus panaši jau vien todėl, kad gaudome tą pačią žuvį ir tuo pačiu būdu, visgi rasime čia ir kai kurių skirtumų. Apie tai ir šis straipsnis.

Man upėtakių žvejyba sukriukėmis yra viena smagiausių. Kai dar vaikas pradėjau spiningauti, upėtakiai buvo vieni pirmųjų žuvų, kurias tuomet pagavau būtent šiais masalais.

Tęsiu pasakojimą apie rudeninę ešerių žūklę guminukais. Minėjau, kad rudens pradžioje dažniausiai spiningauju stovinčio vandens telkiniuose. Tačiau rudeniui persiritus į antrą pusę, žvilgsnis vis labiau krypsta upių link...

Esu rašęs straipsnį apie JAV sukurtą sistemėlę Carolina Rig, kuri pritaikyta basų žūklei, bet mūsų vandenyse puikiai tinka gaudyti ešerius, sterkus, kai kuriais atvejais – ir lydekas. Dabar norėčiau pakalbėti apie paprastesnį jos analogą Texas Rig arba Florida Rig.

Lietuvoje žiema neretai iki Naujųjų metų nepajėgi uždengti visų vandens telkinių ledu, o žvejoti norisi. Tada imi spiningą ir eini spiningauti arba sėdi į valtį ir velkiauji. Šalta, be abejo, tačiau kai žuvys kimba to nejauti. O kad jos labiau domėtųsi masalais, galima panaudoti vieną sistemėlę, kuri vienodai gerai tiks abiem žūklės būdams, beje, ji perspektyvi šiuo metų laiku.

Šapalų žūklė spiningu mums dažniausiai asocijuojasi su mažais vobleriais bei sukriukėmis. Šįmet guminukais sėkmingai šias žuvis gaudžiau Neryje vasarą, rudens pradžioje ir viduryje, dieną ir naktį, ta tema parašiau ne vieną straipsnį. Manyčiau, kad šapalų žūklėje mes silikoninius masalus dar pernelyg mažai išnaudojame. Bandau užpildyti šią spragą, nes pasakosiu apie šapalų žūklę guminukais vėlų rudenį ir žiemą Nevėžyje.

Džigauti moka tikriausiai visi, kurie gaudo silikoniniais masalais. Tai paprasta – dvi arbas trys staigios apsukos ritės rankenėle ir pauzė. Čia tas supaprastintas arba pats paprasčiausias variantas. Kokiu dažniu reikia atlikinėti pauzes, kaip greitai vynioti valą nusprendžia pats žvejys. Tačiau su „sunkiuoju“ džigavimu būna kiek kitaip.

Dviejų colių arba 5,08 cm dydžio riperiai yra tas masalas, su kuriuo, reikia prisipažinti, lig šiol mažiausiai žvejojau, juolab tekančiame vandenyje. Mažesniais ir, suprantama, didesniais – taip, o šis tarpinis dydis man menkiausiai žinomas. Faktiškai tai tarsi ultralight spiningavimui skirti masalai, bet tokiais juos veikiau būčiau vardijęs prieš gerą dešimtmetį, kadangi, žinant šiuolaikines tendencijas: smulkūs – smulkyn, dideli – didyn, tokio dydžio guminukai kotiruotųsi kaip mažiausi iš light klasės silikoninių vilioklių.

Nežinau, kiek gali duoti šiame straipsnyje užrašyti pamąstymai naudos žvejui, kuris norės įsigyti spiningą. Kalbu apie pradedantį arba mažiau patyrusį meškeriotoją, nes „seni vilkai“ galbūt netgi iškritikuos rašinį. Tačiau kritikos strėlių rašantys sulaukia nuolat, tam yra „šarviniai marškiniai“, kurie vadinami „tai yra mano nuomonė“.

Išsyk pasakysiu, kad kalbėsiu ne apie tą dieną, kai žvejys iš žūklės grįžta nosį nukabinęs, nes jo rezultatas yra lygus nuliui, veikiau jau atvirkščiai. O toks straipsnio pavadinimas surištas su žodžių skoliniais. Tarkim, mūsų meškeriotojai (ir ne tik) neretai sako, kad įsigytas daiktas, šiuo atveju – koks nors žūklės įrankis ar masalas, yra „nulinis“, suprask, kad visiškai naujas, dar nė nebandytas.

Jau nuo spalio vidurio vos ne visi spiningautojai masiškai persiorientuoja į lydekų, ešerių, sterkų meškeriojimą ir ilgam pamiršta, jų manymu, šiltamėgius grobuonis. Neverta nė ginčytis – aštriadantę šiuo metų laiku sužvejoti kur kas paprasčiau nei šapalą, bet nuostata, kad plačiaburniai gerai kimba tik iki rudens vidurio, yra tikrai nepamatuota.