Meškerė Browning Ambition 420 20g

Šis straipsnis bus tarsi baigiamasis akordas mano pasakojime apie klasikinės plūdės konstrukciją. Šįsyk aptarsiu plūdžių korpuso formas, į kurias veikiausiai didžiausią dėmesį ir atkreipia žūklaujantys plūdine meškere.

Žvejyboje smulkmenų nebūna. Arba galima pasakyti kitaip – visa žūklė susideda iš svarbių smulkmenų. Tai liečia bet kurį žvejybos būdą: spiningavimą, museliavimą, gaudymą dugnine ir, suprantama, meškeriojimą plūdine. Kaip supratote, straipsnis apie pastarąją žūklę, paminėsiu keletą niuansų, kurie yra svarbūs žūklaujant tolimojo užmetimo meškere su waggler tipo plūde.

Karštomis ir mažai vėjuotomis dienomis saulė smarkiai įšildo vandens paviršių. Ypač tai juntama ežeruose bei tvenkiniuose. Tada įvyksta savotiškas vandens temperatūros susisluoksniavimas. Daugelis žvejų kažkodėl galvoja, jog žuvys tokiomis sąlygomis priglunda prie dugno arba lindi giliai duobėse ir ten maitinasi.

Nežvejojančių supratimu, kuo toliau užmesi meškerę, tuo didesnę pagausi žuvį. Ir jie visada nustebs, kuomet pasakysi, kad tas gausus laimikis, kurį sumeškeriojai, buvo pagautas visai šalia namų, tarkim, Vilniaus, Kauno ar kito miesto ribose.

Kai Dievas tvėrė pasaulį, jis sukūrė jūras, ežerus ir upes, nes reikėjo kažkur plaukioti žuvims. Tik visai nepagalvojo, kad upės gali ištvinti, nusekti, o šalia esančios žemės įdubos prisipildys vandens ir ten taip pat gyvens žvynuotosios. Arba kitas variantas – upės keis savo vagas, o kažkada buvusios vagos ilgainiui virs balomis, galbūt net balų virtine, ilgai nedžius, ten taip pat ne viena žuvų karta atsives savo palikuonis, čia žmonės ateis meškerioti.

Yra lietuviška patarlė, kuri sako, kad iš bado šuo ir žolę ėda. Tikrai nesiruošiu rašyti apie badą, žolę ar šunis, rašysiu apie žuvis ir joms žvejoti skirtą įrangą. O toji patarlė kažkuria prasme atitinka šio straipsnio pagrindinę mintį, kadangi specializuotus meškerykočius iš bėdos galima panaudoti ir ne pagal paskirtį.

Sėdžiu ir „strateguoju“: ką čia tokio naudingo ar bent įdomaus parašius, ir kur pažuvauti. Regis, problemos pastarajam norui lyg ir nėra – upė už kelių šimtų metrų teka, už kokių dešimties kilometrų yra karjeras, o už keliolikos – ir tvenkinių rasčiau.

Nors savo daugumą ungurių esu pagavęs dugnine, tačiau nemažai jų esu sužvejojęs ir plūdine meškere. Ir neatsitiktinai, kai naktimis upėje gundydavau karšius arba kitas žuvis, tačiau viliodavau ungurius specialiai. Nors, atvirai pasakius, patį pirmąjį plūdine pagavau naktį „iš lemputės“, bet to vienintelio užteko, kad vėliau bandyčiau gyvatžuves meškerioti tendencingai – kartais sėkmingai, o kartais ir ne.

Paskutinė žiobrių gaudymo savaitė ir... Ar lauksime kito sezono, jei norėsime suvilioti šią žuvį? Gal kas ir lauks, o tokių bus tikrai daug, kadangi žiobrių migracijos laikotarpiu nemažai yra „pripuolamai“ žvejojančių, bet kiti meškeriotojai žiobrių pagaus ir vasarą bei rudenį ar net žiemą. Beje, vasaros pabaigoje aš jų sumeškeriodavau dugnine naktimis, o rudenį visai sėkmingai gaudydavau plūdine. Beje, kaip ir šiuo žūklės būdu pavasarį.