Žymiai anksčiau nei atverčiamas kalendoriaus lapelis su data rodančia, jog prasidėjo lydekų gaudymo sezonas, kiekvienas spiningautojas planuoja pirmąją išvyką: pasirenka, atsižvelgiant į sezono ypatumus, vandens telkinį, sustyguoja įrankius ir ekipuotę – labai nesinori, kad pirmas blynas „iškeptų prisvilęs“, tačiau nesėkmių pavyksta išvengti ne visada. Kas dar nesusidūrė su tokia situacija, tas gali pasisemti naudingos patirties iš vieno atvejo, tapusio man ir mano kolegai įsimintinu ir dar sykį patvirtinusiu, kad žūklėje ne viską lemia teisingai pasirinkta taktika – dažnai masalinėje pasigendi to, ko, regis, tikrai neturėjo prireikti spiningaujant ne sykį lankytame ežere ar upėje.
Kas yra avižėlės?
Avižėlės yra mažus vandens gyvius, smulkų mailių imituojantys dirbtiniai masalai pagaminti iš metalo, plastiko ar panašių sintetinių medžiagų, kurių kūnelyje įtvirtintas kabliukas. Avižėlės skirtos poledinei žūklei, tačiau taip pat sėkmingai gali būti taikomos žvejojant ir atviro vandens sezono metu.
Avižėlės naudojamos kaip atskiri masalai ir veriant ant jų kabliuko gyvūninės, rečiau augalinės kilmės papildomus vilioklius. Vadinamosiose „bemasalinėse“ avižėlėse ant kabliukų dažnai kabinami įvairūs spalvoti keramikiniai, metaliniai rutuliukai, plastikinių vamzdelių atraižos, mažos grandinėlės ir pan.
Avižėlių formos ir (ar) spalvos dažnai atitinka jų imituojamų gyvių įvaizdį. Bet yra tokių, kurios pagal formą ir spalvą neprimena žuvims natūralaus maisto, tačiau patraukia dėmesį judesiais, kuriuos suteikia meškeriotojas, ryškiomis spalvomis, neįprasta išvaizda. Todėl avižėlės būna natūralių metalų spalvų, dažomos spalvota emale, pasitaiko fluorescuojančių, pagal specialias technologijas pagamintų laužiančių šviesos spindulius avižėlių ir pan.
Kam naudojamos avižėlės?
Avižėlėmis gaudomos praktiškai visų rūšių žiemą aktyvios taikiosios ir plėšriosios žuvys. Šie masalai patys populiariausi poledinėje žūklėje, kadangi avižėlėmis žvejojama tekančiuose ir stovinčiuose vandenyse bet kokiame gylyje. Absoliuti dauguma avižėlių turi savitą žaidimą, bet norint jas tinkamai animuoti, reikalinga speciali žvejybinė technika, taip pat ir atitinkami poledinei žūklei avižėlėmis skirti įrankiai. Žūklaujant avižėlėmis tenka atsižvelgti į žvejybos gylius, žūklavietės specifiką (tekantis ar stovintis vanduo, vandens skaidrumas, dugno pobūdis ir pan.), į gaudomų žuvų rūšis bei dydį, ir pagal tai rinktis avižėles.
Avižėlių klasifikacija
Vieningos avižėlių klasifikacijos nėra, kadangi šie masalai gaminami iš įvairių metalų, kurie labai skiriasi savo svoriu. Dėl šios priežasties skirstyti avižėles pagal dydžio bei svorio santykį beprasmiška, kaip ir bandyti šiuos masalus, atsižvelgiant į jų dydžius ar svorius, grupuoti pagal galimybę žvejoti atitinkamuose gyliuose.
Avižėlė iš principo jau pati yra masalas, todėl klasifikuoti avižėles pagal tai ar kabinami ant jų kabliukų papildomi (antriniai) gyvūninės, augalinės kilmės masalai nėra jokios būtinybės, nes tas pats avižėlės modelis gali būti vienodai kibus arba nekibus, nežiūrint į faktą, kas užkabinta ant kabliuko – uodo trūklio lervos, plastikiniai karoliukai ar kabliukas visiškai tuščias. Tačiau bent jau apytiksliai sugrupuoti pagal kai kuriuos kitus parametrus, savybes arba pritaikymo žūklėje dėsningumus avižėles visgi įmanoma.
Avižėlių klasifikacija pagal gamybos medžiagas
Nors avižėlių gamyboje pastaruoju metu ir taikoma daugybė įvairių metalų, jų lydinių, taip pat ir plastikas ar panašios į jį medžiagos, tačiau galima išskirti keturias pagrindines grupes, kadangi tokios avižėlės yra populiariausios poledinės žūklės meškeriotojų tarpe.
- Labai sunkios arba volframinės avižėlės. Pačios sunkiausios avižėlės gaminamos iš volframo. Šis metalas pradėtas naudoti palyginti neseniai, bet iš jo padarytos avižėlės labai greitai išpopuliarėjo jau vien todėl, kad labai mažas tokio tipo masalas yra sunkus ir jį galima nugramzdinti į didelį gylį, taip pat volframinę avižėlę patogiau naudoti tėkmėje. Volframinės avižėlės pakankamai universalios ir labai plačiai naudojamos, nors ir pačios brangiausios. Pagamintos iš volframo avižėlės pasižymi stabiliu, gana agresyviu žaidimu, judesiai stipriai išreikšti, tačiau šitokių masalų animacija labai priklauso nuo žvejo techninių gebėjimų.
- Sunkios arba švininės avižėlės. Tai seniausios ir iki šiol populiariausios avižėlės, kurių formų, modelių yra pats didžiausias skaičius. Švininės avižėlės pakankamai sunkios žvejoti giliai, bet puikiai tinka gaudymui ir seklumose, viršutiniuose vandens sluoksniuose. Švininių avižėlių žaidimas stabilus, priklausomai nuo formos ir dydžio, gali būti agresyvus ir gana plastiškas. Pagamintos iš švino avižėlės yra pačios universaliausios.
- Vidutinio svorio arba alavinės avižėlės. Iš alavo ir jo lydinių gaminamos palyginti lengvos metalinės avižėlės, kurios taikomos meškeriojant mažesniuose gyliuose, arčiau ledo dangos, stovinčio vandens telkiniuose. Jos pasižymi plastiškais judesiais, nedidelės alavinės avižėlės labiausiai mėgstamos taikiųjų žuvų. Pastaruoju metu šie masalai praranda savo populiarumą.
- Lengvos arba plastikinės avižėlės. Pati naujausia avižėlių grupė. Plastikinėmis avižėlėmis dažniausiai žvejojamos tik tam tikros žuvų rūšys (pavyzdžiui, stintos), taip pat jos neretai rišamos po kelias, taikomos įvairioms sistemėlėms. Nemažai yra fluorescuojančių plastikinių modelių, taip pat dauguma tokių avižėlių būna ryškių spalvų. Tai pačios lengviausios avižėlės.
Avižėlių klasifikacija pagal tvirtinimą ant valo
Yra keli galimi avižėlių tvirtinimo ant valo būdai, kurie turi reikšmę avižėlių žaidimui. Kuris iš jų yra geresnis, tenka spręsti atsižvelgiant į kiekvieną modelį individualiai. Dalis avižėlių prie valo rišamos tik vienu arba kitu būdu, bet kai kurie modeliai tvirtinami prie gijos įvairiai.
- Avižėlės su kiaurai perveriamu kūneliu. Tokiu būdu pritvirtintos avižėlės išlaiko kabliuką daugiau ar mažiau horizontalioje padėtyje. Taip rišama didesnė dalis lengvesnių avižėlių, dauguma, kurios yra šrato formos arba suplotos iš viršaus ir aptakios, taip pat daugiabriaunės, trikampės ir pan.
- Avižėlės su kilpele kūnelio viduryje. Toks pritvirtinimo prie valo būdas taikomas daugeliui avižėlių, kurios yra ištęsto kūnelio, neretai – ir lašo formos iš lengvesnio metalo pagamintoms avižėlėms. Šiuo principu pririštos avižėlės, priklausomai nuo formos ir svorio, taip pat išlaiko horizontalią padėtį, nors dažniausiai kabliukas būna pasviręs žemyn didesniu kampu nei pirmuoju atveju.
- Avižėlės su kilpele kūnelio gale. Šitaip dažniau tvirtinamos sunkesnės avižėlės, taip pat turinčios dvišakius kabliukus, beveik visada – avižėlės su trišakiais kabliukais. Tokios avižėlės pagal savo dydžius, žaidimą, gaudymo techniką yra nutolusios nuo tipinių avižėlių. Kai kurių lengvesnių avižėlių modeliai irgi turi kilpeles kūnelių galuose.
Avižėlių klasifikacija pagal kabliukus
- Avižėlės su vienšakiais kabliukais. Tai tipinės arba standartinės avižėlės, tokių yra didžioji dauguma. Į kūnelį įtvirtintas vienšakis kabliukas būdingas visoms lengvesnėms arba beveik visoms vidutinio svorio avižėlėms, nesvarbu iš kokios medžiagos jos yra pagamintos. Kabliukų dydžiai, kotelių ilgiai gali varijuoti priklausomai nuo modelių. Avižėlės su dvišakiais kabliukais. Paprastai tokios avižėlės turi vieną pavadinimą „ožkos“, nors yra ir daugiau jų variacijų, nebūtinai tik „ožkai“ būdinga storėjančio į viršų banano forma. Tai yra sunkios arba vidutinio svorio avižėlės, neretai gaminamos iš vario, žalvario.
- Avižėlės su trišakiais kabliukais. Kaip ir prieš tai minėtos, pastarosios avižėlės vadinamos vienu vardu – „velniukas“. Galimos įvairios formų modifikacijos: ištęsto lašo, lašo, grūdo, briaunotos, cilindro ir kt., nors tvirtinamos prie valo visada taip pat – kūnelio gale. Trišakis kabliukas tokiose avižėlėse gali būti į kūnelį įlituotas arba pakabintas ant žiedelio.
- Avižėlės su daugiau kabliukų. Labai retai naudojamos avižėlės, kurios turi dar ir papildomus iš šonų vienšakius kabliukus. Taip pat būna su apačioje esančiais dviem dvišakiais kabliukais, kurie nusukti gyliais į išorę.
Netipinės avižėlės
Šiai rūšiai galima būtų priskirti pasunkintus kabliukus, kartais naudojamus sistemėlėse su sunkesnėmis avižėlėmis. Tai yra paprasti vienšakiai kabliukai su ilgais koteliais, bet ant jų kotelių arba ties kilpele būna miniatiūrinis metalo lašas, kartais jis suplotas. Pasitaiko kabliukų su mažomis prilituotomis iki veidrodinio spindesio išblizgintomis skardelėmis. Tai vadinamieji „lašeliai“, „veidrodukai“ ir pan.
Didžioji dauguma avižėlių yra simetriškos, kokios formos jos bebūtų. Tačiau yra retai naudojamų asimetriškų avižėlių, kurios pasižymi savitu žaidimu – judesiais tik viena kryptimi, savotiška animacija ratu.
Kai kurios avižėlės yra tokių dydžių, kad ant jų galima užkabinti didelius sliekus, netgi nedidelę žuvelę arba jos dalį. Tai itin stambioms žuvims žvejoti skirtos avižos, kurios poledinėje žvejyboje mažai populiarios, kartais naudojamos žūklaujant vertikaliai iš valčių arba velkiaujant.