Vobleris Salmo Hornet

Šiais laikais nusipirkti voblerių, net jei jų nėra mūsų šalies žūklės prekių parduotuvėse, nedidelė problema – galima jų paprasčiausiai atsisiųsti iš kitur. Visgi tai užima laiko, kita vertus, kuomet pasirodo nauji modeliai, nauji spalviniai variantai, kurių nesi matęs „gyvai“, o tik paveiksliukuose ar nuotraukose, gali ir smarkiai „prašauti“.

Šapalai – baikštūs ir atsargūs, todėl jų gaudymą komplikuoja tai, kad matydami meškeriotoją plačiaburniai negriebs masalo. Nesakau, kad pabėgs išvydę spiningautoją, jie gali netgi toliau maitintis gaudydami nuo paviršiaus vabzdžius, tačiau vilioklio nieku gyvu neįsiūlysi.

Jei reikėtų apsiriboti tik viena spininginių masalų rūšimi, nedvejodamas rinkčiausi voblerius. Kažkada Gintaras Nauckūnas, paklaustas, kaip kuo trumpiau ir tiksliau galima apibūdinti voblerių spalvas, atsakė, kad yra šaltos ir šiltos spalvinės variacijos. Panašiai sakyčiau ir apie masalus, o bene pats šilčiausias būtų vobleris.

Jei pažiūrėtume į bet kurio mūsų spiningautojo, kuris vilioja lydekas, sterkus, šamus ir žvejoja vobleriais, masalinę, net neabejoju, kad joje tris ketvirtadalius masalų sudarytų minnow tipo modeliai. Likusieji būtų shad, o crank tipo vilioklių arba apskritai nerastume, arba aptiktume vos vieną kitą.

Šapalai yra tos žuvys, kurios kartais neprastai kimba ir per didžiausius vasaros karščius. Bent jau, jei lygintume su kitų plėšrių ar pusiau plėšrių žvynuotųjų gaudymu. Galima pagalvoti, jog jie yra šiltamėgiai, todėl rudenį, kai vanduo gerokai atvėsta, vargu ar reaguos į dirbtinius masalus. Tačiau šias žuvis spiningu įmanoma sėkmingai žvejoti ir spalį, lapkritį, net gruodį ar sausį.

Visus rašinius apie žvejybą faktiškai derėtų rašyti esamuoju arba būsimuoju, bet ne būtuoju laiku. Tačiau taip darau ne visada, nes toks straipsnių publikavimas turi keletą niuansų, kurie į nepatogią padėtį gali pastatyti jų autorių. Kodėl? Nes bet kokiu atveju rašoma remiantis praeitų, užpraeitų ir dar ankstesnių metų įžvalgomis. Deja, jos gali ir nepasitvirtinti.

Rugpjūtis – dosniausias vasaros mėnuo. Suprantama, kad turiu omenyje ne uogavimą ar grybavimą, tačiau žvejybą. Nors yra buvę, kad išvažiavęs žuvauti, namo grįžau su pilnu krepšiu baravykų ar raudonviršių, bet tai jau kitos istorijos.

Upės – mano stichija. Tačiau upėtakis nėra „mano žuvis“. Taškuotuosius gražuolius mėgstu gaudyti, ir net labai, bet nesu jų žūklės maniakas. Turiu tam svarių priežasčių. Labiau patinka didžiosios mūsų upės, kur galima net nepakeitus spiningavimo taktikos ir technikos sužvejoti įvairesnį laimikį. Ir pagauti gerokai stambesnių žuvų nei upėtakiai. Upėtakių žūklę laikau lyg savotišku desertu, o nuolat valgomas net ir medus apkarsta.

Ūsorius spiningu pradėjau gaudyti labai seniai, net nepamenu prieš kiek metų, bet tuo laiku jau buvo atsiradę vobleriai ir būtent jais sužvejojau pirmuosius kelis ūsus.

Pirmuosius pavasarinius šapalus meškeriotojai pagauna žvejodami ant plūdinės meškerės kabliuko užkabintu batono gabalėliu. Arba spiningaudami vobleriais, tačiau... begundydami šiais masalais atgal į jūrą grįžtančias lašišas bei šlakius, o tai reiškia, kad veikiau atsitiktinai nei tikslingai.

Praeitame rašinyje šapalams skirtus voblerius suskirsčiau į grupes, minėjau pačius mažiausius, kurie tinkami nebent ultraligt spiningavimui. Taip pat žadėjau papasakoti apie jų pravedimą. Pažadą išpildžiau tik minimaliai, tad šiame rašinyje apie žūklės techniką teks pakalbėti plačiau.

Pasitaiko dienų, kuomet mane apima rašymo „priepuoliai“ ir tada rašau nesustodamas ir tik po to perskaitau, ką parašęs. Grafomanija tai ar kažkas kito, nežinau, bet dabar bandau aiškintis ar paaiškinti, kuo vieni vobleriai skiriasi nuo kitų, jei atsižvelgsime į jų kainas. Tiksliau – tęsiu tą temą, kurią pradėjau straipsnyje „Kuo vienas vobleris geresnis už kitą“.

Mano straipsniuose, o ypač senesniuose, Salmo Hornet vobleris minimas labai dažnai. Nieko nepadarysi – sentimentai, nes tai buvo vienas pirmųjų mano išbandytų tikrai kibių tokio tipo masalų.

Prieš tai rašytas straipsnis apie rudeninių šapalų gaudymą buvo labiau bendrinio pobūdžio. Skaitytojai paprastai nori konkretumo. Tikiuosi, kad šiame rašinyje jo bus daugiau.