Vobleris Illex Mag Squad 128 SP HS Quarter Magic

Vobleris – ne tik dirbtinis masalas. Faktiškai tai yra hidrodinaminė sistema, kurios elgsena vandenyje priklauso nuo tikslios konstrukcijos sandaros. Iš pirmo žvilgsnio nedideli elementai, tarkim, liežuvėlio ilgis, jo forma, kampas, kilpelės vieta, netgi masalo korpuso proporcijos ar plūdrumas, gali lemti kardinalius jo veikimo skirtumus. Todėl vieno modelio kibumas ar nekibumas konkrečiomis žūklės sąlygomis dažnai priklauso ne nuo žvejo patirties, o nuo gebėjimo „perskaityti“ to masalo anatomiją.

Jei reikėtų apsiriboti tik viena spininginių masalų rūšimi, nedvejodamas rinkčiausi voblerius. Kažkada Gintaras Nauckūnas, paklaustas, kaip kuo trumpiau ir tiksliau galima apibūdinti voblerių spalvas, atsakė, kad yra šaltos ir šiltos spalvinės variacijos. Panašiai sakyčiau ir apie masalus, o bene pats šilčiausias būtų vobleris.

Nors šis straipsnis, kaip matote iš pavadinimo, yra apie vobleriuose esančius (arba ne) barškučius, bet praeitame rašinyje gerokai išsiplėčiau pasakodamas, kaip garsas sklinda po vandeniu. Labai tikiuosi, kad ne be reikalo, nes tokia informacija tiesiogiai susijusi su rašinio tema ir galbūt yra naudinga žvejams. Suprantama, ne visiems, nes tik dalis meškeriotojų žūklėje bando daryti gilesnes išvadas ir perprasti žvejybą iki menkiausių smulkmenų.

Tęsdamas straipsnių ciklą apie didelių lydekų gaudymą tvičinguojant dideliais vobleriais, pavardysiu visą eilę modelių, kurie nėra nauji, juos galima vadinti „senosios kartos“ atstovais. Kita vertus, kas kaip skaičiuoja laiką, kadangi kone visi jie pasirodė maždaug prieš dešimtmetį.

Nusipirko spiningautojas to sezono „topinį“ voblerio modelį, žvejojo, kur yra nemažai žuvų, vietos „patentuotos“, tačiau nė velnio nekimba. Na, gal diena tokia, kai nesiseka, gal žvynuotosios vangios, pabandys ryt...

Kadangi lydekų žūklė ima įgauti pagreitį, o salačių gaudymas jau prasidėjo, norėčiau aptarti vieną iš jų spiningavimo būdų – tvičingą. Jei taip spiningaudami lydekas mes viliojame tiek stovinčiuose, tiek tekančiuose vandenyse, tai salačius – tik upėse.

Daiktas, kuris tinka daug kam, paprastai netinka niekam, nes jis turi turėti tiesioginę paskirtį. Toks mano požiūris, tarkim, į buitinę techniką, elektroniką, drabužius, tas pats liečia ir žūklės įrangą arba spininginius masalus. Tiesa, kaip pamatysite perskaitę šį straipsnį, pastariesiems galimos išimtys, su sąlyga, kad jie bus pritaikomi žuvaujant specifinėmis aplinkybėmis ir gaudant konkrečias žuvis, šiuo atveju – sterkus.

Išsitęsti apie voblerių dažymą nagų laku ir spiritiniais rašikliais galėčiau net ne dviejuose, bet veikiausiai kokiuose penkiuose straipsniuose, kadangi šių masalų spalvinimas turi begalę įvairių „smulkmenų“. Nors išties tai nėra jokios smulkmenos, o gana svarbūs dalykai, visus šiuos niuansus supratau tik per kelis dešimtmečius. Tačiau minėsiu tik kai kuriuos dažniausiai naudojamus, o šis straipsnis bus anksčiau rašyto tęsinys.

Veikiausiai jau pats straipsnio pavadinimas pasirodė daug kam keistas – kaip įmanoma velkiauti žiemą? Sakyčiau, kad netgi labai sėkmingai ir šiuo metu galima tikėtis itin įspūdingo dydžio laimikių. O tai būtų lydekos bei sterkai, veikiausiai užkibs ešeriai, galima suvilioti netgi šamą.