Guminukas Lucky John Pro Nayada 2"

Įpusėjus vasarai guminukai atsiduria antrame plane, nors būtent jie mažiau kliūva už vandens augalų nei, pavyzdžiui, vobleriai ar sukriukės. Ir net nebūtinai užkabinti ant ofsetinių kabliukų. Taip nutinka todėl, jog silikoninis masalas pamautas ant galvakablio daugiau pritaikytas žvejoti gilumoje, geriausios jo savybės atsiskleidžia džigaujant, o ne traukiant paviršiumi. Lengva galvutė neleidžia toliau užmesti, tolygus vedimas pernelyg mažai gundo plėšrūnes – menka vibracijos amplitudė.

Nevėžio žemupys yra unikalus daugeliu aspektų. Visų pirma, rudenį čia susirenka ne tik šios upės žuvys, bet dalis žvynuotųjų atplaukia ir iš Nemuno, kadangi Nevėžyje nestinga itin gilių duobių, vanduo nesraunus, dugnas sąlyginai minkštas, žodžiu, žiemojimui žuvims sąlygos idealios. Kur žuvys – ten ir žvejai.

Sugalvoti kažką „Tooookio!“, t. y. kuo arba kaip negaudo kiti žvejai svajoja kiekvienas meškeriotojas. Žinoma, jei tas sumanytas masalas ar masalo pravedimo būdas rezultatyvus, nes kitu atveju visi šie išradimai neturi prasmės.

Neseniai rašytame straipsnyje apie šapalus minėjau, kad jie yra vieni sunkiausiai pagaunamų plėšrūnų. Kaip universaliausią masalą siūliau crank tipo voblerius. Dabar noriu pakalbėti apie šių žuvų gaudymą visiškai kitokio, sakyčiau, netgi priešingo tipo viliokliais – guminukais.

Praeitame rašinyje kalbėjau apie pelkėtų ežerėlių raudes. Tačiau juose kartais galima pagauti ir kuojų. Tačiau tik kartais, kadangi šios žuvys nemėgsta rūgštaus vandens, negali ištverti ir menko deguonies kiekio.

Kaip jau minėjau pirmojoje šio rašinio dalyje, perprasti spiningavimą su šoniniu pavadėliu nesunkiai gali net vaikas. Kita vertus, yra įvairių niuansų, kurie tokią žvejybą daro dar efektyvesnę, bet kartu ir sudėtingesnę.

Smagi žuvis tas ešerys. Net sunku įsivaizduoti, kiek žavesio prarastų žūklė spiningu, jeigu šios žvynuotosios nebūtų. Oi, kiek kartų dygų peleką turintis padaras išgelbėjo ne vieną meškeriotoją nuo visiško fiasko...

Ūsorius spiningu pradėjau gaudyti labai seniai, net nepamenu prieš kiek metų, bet tuo laiku jau buvo atsiradę vobleriai ir būtent jais sužvejojau pirmuosius kelis ūsus.

Esu rašęs straipsnį apie JAV sukurtą sistemėlę Carolina Rig, kuri pritaikyta basų žūklei, bet mūsų vandenyse puikiai tinka gaudyti ešerius, sterkus, kai kuriais atvejais – ir lydekas. Dabar norėčiau pakalbėti apie paprastesnį jos analogą Texas Rig arba Florida Rig.

Viename iš savo straipsnių pasakojau, kaip galima greitai pasidaryti žieminį masalą velnią. Dabar norėčiau pasidalyti patirtimi apie gerokai „gudresnius“ velnius, juolab, kad tokių vilioklių gamyba suteikia žvejui daug galimybių įvairiems eksperimentams. Bemeškeriodami velniais mes galime atrasti dar iki šiol nebandytų šių masalų variantų arba išsirinkti tokius, kurie pasirodys tinkamiausi vienomis arba kitomis žūklės sąlygomis.

Jeigu rašydamas straipsnį paminiu žodį „guminukas“, absoliuti dauguma skaitytojų jį įsivaizduoja kaip riperį arba tvisterį. Ir jie būna teisūs, kadangi šie viliokliai yra bene vieninteliai silikoniniai masalai iš daugelio, kuriuos plačiai naudoja mūsų spiningautojai. Visokia ten „egzotika“, kuriai priskirčiau silikoninius sliekus, vėžiukus ir neaišku kokių gyvių imitacijas, nors neatmetu galimybės, kad tokie padarai gamtoje egzistuoja, dažnai spiningautojų vertinami skeptiškai.

Vaivorykštinius upėtakius Lietuvoje žvejai kartais pagauna Merkio aukštupyje, kai kuriose kitose upėse, teko girdėti, kad net Kauno mariose iš po ledo. Tačiau mūsų natūralių vandenų šiomis žuvimis niekas specialiai nežuvina, jei neskaitysime Šešupės atkarpos, į kurią Marijampolės muselininkų klubas prileido vaivorykštinių upėtakių gaudymui pagal licencijas. O atsitiktiniai vaivorykštukai meškeriotojams pakliūva pabėgę iš žuvivaisos arba privačių tvenkinių. Būtent apie vaivorykštinių upėtakių žūklę tvenkiniuose ir noriu papasakoti.

Kažkada, kai dar drop shot metodas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, spiningai šiam būdui buvo naudojami kokie pakliuvo. Na, gal ne visai taip, tačiau specializuotų kotų nebuvo ir teko rinktis trumpus bei jautrius spiningus, kurių paskirtis pati įvairiausia. Tiesą pasakius, to neatsisako daug kas ir dabar, visa esmė – spiningas turi būti kiek galima jautresnis ir gana standus, kad būtų galima jausti kiekvieną žuvies prisilietimą prie vilioklio.