Gundymas dangiškais aromatais
Mokslininkai teigia, kad mūsų planetoje per pastaruosius šimtą metų išnyko apie 200 malonių kvapų, tačiau pagausėjo tokių, nuo kurių suka nosį. Todėl vis labiau klesti industrija gaminanti kvapus, kurie pagerina žmonijos buities kokybę. Šie faktai prisiminti neatsitiktinai – aromatinių medžiagų naudojimas seniai tapo įprastu dalyku meškeriojimo srityje, tačiau čia jis susietas su vis labiau didėjančiu vandens telkinių presingu ir meškeriotojų konkurencija.
Pašėlusi uoslė
Mokslininku teigimu, žuvų uoslė keturiasdešimt kartų pranoksta šuns uoslę, o tai reiškia, kad žuvys sugeba pajusti vandenyje įvairias medžiagas, kai jų koncentracija siekia vos kelias molekules litre vandens. Kad žuvys turi tokią pašėlusią uoslę sužinota palyginti neseniai – tyrimai buvo atliekami prieš kelis dešimtmečius, tačiau labai seniai žinoma, jog žuvis masina kraujo kvapas. Šis fenomenas aprašytas jau prieš šimtą metų išleistuose veikaluose apie meškeriojimą, o ypač išsamiai jį monografijoje „Gėlavandenių žuvų gyvenimas ir meškeriojimas“ aprašė praėjusio amžiaus pradžioje rusų tyrinėtojas Leonidas Sabanejevas.
Naujausi tyrimai rodo, kad žuvis nuolat veikia įvairūs aromatai, o tai pat biologiškai aktyvios medžiagos: vienos jas vilioja, kitos – baido. Tad daugelis meškeriotojų nuolat naudoja įvairias kvapias esencijas, sirupus, pavilgus, nes pagrįstai mano, kad tie dalykai dažnai lemia žūklės plūdinėmis ar dugninėmis meškerėmis, o dabar jau ir spiningais sėkmę. Toks požiūris pagrįstas praktiniais stebėjimais, rodančiais, kad žuvų anaiptol ne gausėja, o mažėja, todėl jas sunkiau aptikti vandens telkinyje. Kita vertus, žuvų paieškos didelėje akvatorijoje, labai imlus ir daug laiko suryjantis procesas.
Tad vienintelė išeitis – vilioti žuvis į pasirinktą žūklės vietą. Tam naudojamas jaukas, t.y. įvairūs gardūs kąsneliai, kuriuos aptikusi žuvis telkiasi aplink jauką ir ilgam lieka vienoje vandens telkinio vietoje. Na, o kad žuvis greičiau aptiktų jauką, galima pasitelkti įvairius aromatus, greitai sklindančius ne tik šiltame, bet ir šaltame vandenyje bei parodančius žuviai kelionės prie „padengto stalo“ kryptį.
Juntamo ir apčiuopiamo santykis
Vandens telkiniuose, telkšančiuose išsivysčiusiose šalyse, žuvys labai greitai mokosi pažinti valus, kabliukus, svarelius. Įtarimą joms gali kelti ir vandenyje pasklidę aromatai. Pirma, jei jie bus nenatūraliai stiprios koncentracijos. Antra, jei aromatas bus labai keistas ir niekuo neprimins tų, kurie padvelkia gimtajame kokio nors karšio ar baikščios kuojos ežere. Specialistai teigia, kad pirmiausiai žuvis vilioja natūralūs aromatai, pvz. medaus, nes jis būna juntamas vandenyje, kai prasideda masinis augalų žydėjimas ir paviršiuje plūduriuoja sluoksnis žiedadulkių, ajerų kvapas nuolat sklinda iš ten, kur šie augalai įleidę šaknis, sliekų ekstraktai žuvims primena liūčių atnešamus į vandenį skanėstus...
Žodžiu, aromatai turi priminti žuvims jų maistą ir vilioti plaukti prie maisto šaltinio. Prancūzų kompanijos „Sensas“ ekspertai teigia, kad labai svarbus yra juntamo ir apčiuopiamo santykis jauke. Juntama jauko dalis – kvapnioji, apčiuopiama – valgomi komponentai (džiūvėsiai, duona, traiškyti grūdai, malti sausainiai, sutrinti kukurūzų spragėsiai, sėlenų miltai, grūdų dribsniai). Todėl prancūzai laikosi tokios koncepcijos: jų sukurtuose jaukuose turi būti maždaug 50 proc. smulkių dalelių, kurios pakimba vandenyje ir suformuoja žuvų dėmesį traukiantį debesėlį, 25 proc. vidutinių dalelių, kurias žuvys rankioja, kai suryja stambiąsias, 20 proc. stambokų traiškytų kąsnelių, o likusią dalį jauke gali sudaryti meškeriotojų įterpiami priedai - konservuoti kukurūzai, kapoti sliekai, uodo trūklio ar musės lervos, ir tik kelias dešimtąsias procento turi sudaryti aromatinės medžiagos.
Prancūzai garsėja tuo, kad sugeba sukurti tokius jauko receptus, kuriuose juvelyrišku tikslumu apskaičiuota dalis, kurią turi sudaryti aromatiniai priedai. Todėl dažniausiai tinkamiausias kelias prisivilioti žuvis – naudoti garsių gamintojų jaukus ir papildyti juos tik gyvulinės kilmės priedais.
Sensas Aromix Brasem belge
Vieną populiariausių Sensas ekspertų sukurtų jauko aromatizatorių Sensas Aromix panaudoti labai lengva – juo atskiedžiamas vanduo, kuriuo suvilgomas jaukas
Naujadarai ir jų veiksmingumas
Pastaruoju metu pastebima nauja tendencija – meškeriotojai nebesitenkina viliodami žuvis jaukais, pagardintais aromatais, kurie žuvims yra pažįstami, o bando pripratinti jas prie naujų kvapiųjų medžiagų. Ypač plačiai šis dalykas pasireiškia karpių meškeriojime – plačiašoniai prie masalų viliojami bananų, persikų, apelsinų ir kitų egzotiškų vaisių, kurių tie niekada nėra ragavę, aromatais. Greta šios tendencijos sparčiai plėtojasi skoninių papildų ir pagardų, gaunamų ne tik iš augalinės, bet ir iš gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, karpinių žuvų viliojimui sėkmingai naudojami gyvulių kepenų ekstraktai, sirupai gaunami iš moliuskų mėsos.
Kadangi tokie natūralūs produktai – brangūs, chemijos pramonė eina koja kojon su jaukų gamintojų poreikiais ir tiekia sintetinius skoninius papildus, kurie yra natūralių aromatų atitikmenys. Taigi drąsiai galima sakyti, kad gundymas dangiškais aromatais vyksta labai plačiu mastu. Daugelis meškeriotojų puikiai supranta, kad kitos išeities nėra, nes, kai per varžybas vienoje gretoje užmesta šimtas masalų, žuviai reikia pasiūlyti kažką išskirtinio, kad ji susigundytų tavo, o ne kaimyno masalu.
Pati naujausia tendencija – amino darinių panaudojimas. Visų žuvų kūną dengia receptoriai, juntantys vandens cheminę sudėtį, skonį ir kvapą. Ypač jautriai žuvys reaguoja į baltymų, sudarančių svarbiausią jų mitalo dalį, todėl iškart plaukia prie tokio maisto šaltinio. Tad įterpus į jauką vandenyje tirpstančių amino darinių, įeinančių į baltymų sudėtį, žuvis labai greitai galima suvilioti prie jauko. Todėl šį receptą plačiai taiko „Sensas“ specialistai.
