Dugninė žiemą
Taigi ką galėčiau pasakyti apie kuojų, karšių, plakių ir kitų karpinių žuvų, kurios yra pakankamai (nors iš tiesų tik pusiau pakankamai) aktyvios žiemą, tačiau nėra ledo?
Faktiškai dabar būtų netgi pats viduržiemis, nes kovo pradžia irgi prisiskaičiuoja prie poledinės žūklės sezono, todėl tas mano skliaustuose parašytas „pusiau“ turėtų būti dalintas dar pusiau, jei vandens telkiniai būtų užšalę, nes...
Netęsiu, kas dar būtų, jeigu būtų, kadangi taip nėra. Karpinės žuvys, nors ir apspangusios, bet ne tiek, kuomet termometro stulpelis neperšoka nulinės temperatūros, o ant vandens, kaip ir sakiau, plyti ledo pluta. Visgi jos dar iš gelmės ar žiemojimo duobių nepuola trauktis, nes pavasario dvelksmo nejaučia.
Esu minėjęs, kad ne vien oras, vandens temperatūra, deguonies kiekis stimuliuoja žvynuotųjų priešnerštinį aktyvumą, kuris neretai pasireiškia žvėrišku apetitu (o, koks puikus paskutinis ledas!), tačiau tam įtakos turi ir dienos ilgumas, žuvų genetinis užprogramavimas ir kiti veiksniai, kurie šiaip jau vienas su kitu labai glaudžiai susiję.
Toje „grandininėje reakcijoje“ pritrūkus vienos ar kelių „grandžių“, žuvų poelgiai yra labai sunkiai nuspėjami. Nors gal ir nelabai. Vaizdžiai išsireiškus, jos dabar ne snaudžia, bet snūduriuoja, o tarp šių žodžių yra šioks toks skirtumas. Bet kokiu atveju, dar neįsibėgėkite su pavasarinės žvejybos svajomis, kadangi taip, kaip kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje karpinės žvynuotosios tikrai nekibs, nors vandenys atviri jau kone visą mėnesį.
Taigi ką galėčiau dar pasakyti... O pasakysiu, kad imame meškeres ir einame žuvauti. Ar pagausim? Klausimas, suprantama, opus, bet nepabandęs nesužinosi.
Rinkčiausi nedidelio testo feeder
Paprastai pirmosioms pavasarinėms žūklėms rekomenduojama plūdinė, kuriai ant ritės užvyniotas labai plonas valas, o prie to valo pritaisyta iki poros gramų plūdė ir mažas kabliukas. Na, taip, svareliai, suktukas, pavadėlis, nors gal jau tiek skaitantys žino. Bet nutrauksiu ir šitą mintį, kadangi pasiūlysiu imti ne plūdinę, tačiau dugninę meškerę.
Kodėl dugninę? Jau sakiau – žuvys yra giliai, o tai reiškia, kad toli nuo krantų. Bent jau stovinčiuose vandens telkiniuose. Šiame rašinyje būtent ten bandysime laimę, o kitąsyk gal patrauksim ir į sraunius vandenis.
Kaip supratote iš mano pamąstymų, žvynuotosioms dabar reikia subtilesnės įrangos, todėl ir dugninė neturėtų būti tokia, su kuria važiuojate į Nemuno žemupį gaudyti karšių. Kita vertus, koks meškeriojimas su dugnine, jei nejaukinsi. Net ir tokiu metų laikų tai gali būti smarkiai sėkmingą žūklę įtakojantis veiksnys, nes snūduriuodamos žuvys kitąsyk visai nieko prieš savo pataluose užkrimsti.
Todėl jei įbersime prievilo, veikiausiai jos ilgesnį laiką kramsnos ir į savo miegamąjį pasikvies draugių. Na, arba šalia miegamojo į svetainę, bet tikrai kibimas bus geresnis.
Jei jau siūlau subtilesnę dugninę, tai teoriškai tam labiausiai tiktų picker tipo kotai. Bet mes juk praktikai, tad puikiai suprantam, kad pernelyg lengvas, itin mažo užmetimo svorio meškerykotis nedera su šėryklėle. Aišku, ją reikėtų naudoti irgi nedidelę, lengvutę, nes dar ne gegužis ir tikrai ne vasara, pakanka minimalaus jauko kiekio. Prieš tai, manau (na, tai irgi visi žino) sumetėte į numatytą vietą keletą stambesnių prievilo rutulių. Šėryklėlė... Pažiūrim, ką turim. O turime bent porą neblogų variantų. Tarkim, Feeder Concept Nano Cage 20 g svorio arba Browning Big Pit Feeder Mini 15 g masės. Talpa, kaip minėjau nedidelė, bet tokiam metų laikui pakankama.
Kadangi užmetimo atstumas nemenkas, tai jaukinome naudodami laidynę arba kitą dugninę, kuri skirta būtent jaukinimui. Tačiau pastarąjį įrankį absoliuti dauguma meškeriotojų vargu ar ima į žūklę, čia labiau būdinga profesionaliems žūklautojams, žvejams sportininkams. Tad į vandenį 5–6 „mandarinai“ nukrito paleisti iš specialios laidynės...
Grįžtant prie meškerykočio, reikia pasakyti, kad jis gali būti iki kokių 50–70 g užmetimo svorio feeder tipo, bet su labai jautriomis viršūnėlėmis. Natūralu, nes, pavyzdžiui 20 g šėryklėlė su jauku svers jau pusantro karto daugiau, o mūsų užmauta viršūnėlė yra iš jautresnių kategorijos – juk komplekte paprastai būna trys skirtingo lankstumo, jautrumo arba užmetimo svorio, jei norit viršūnėlės. Rečiau pasitaiko dvi, bet irgi, manau, išsirinksite tinkamą.
Kaip pavyzdys – Meškerykotis iš Feeder Concept Silver Water serijos, kurioje yra iki 60 ir 70 g užmetimo modeliai. Rasite ir tvirtesnių kotų, bet dabar kalbu apie mums reikalingus. Beje, jie turi net keturias viršūnėles.
Kodėl aš taip užsiciklinau viršūnėlėmis? Nes kibimas bus vangokas, nepriklausomai kokias žuvis gaudysite. Nebent ešerys guviau timptelės masalą, o karpinės žvynuotosios, kurios toli ir giliai, gali tik vos virpinti viršūnę. Netgi karšiai kartais kimba sau nebūdinga maniera ir tarsi smulkios kuojos virpina dugninės galiuką. Na, taip, kažkuriuo metu gal ir atpalaiduoja valą, bet ne taip žymiai, kaip tai būtų šiltesniu metų laiku. Todėl žioplinėti dabar nedera. Nors nėra ir į ką, nes aplinkiniai vaizdai pilki ir niūrūs.
Kad loterijos bilietas atsipirktų
Vis minėjau, kad žuvys toli ir giliai. Tik nereikia suprasti visko pažodžiui. Visų pirma, kad telkinys telkiniui nelygus, o antra – „giliai“ yra sąlyginė sąvoka, nes, tarkim, kuojos tikrai nebus pačiame giliausių duobių dugne. Netgi karšiai, kuomet nori užkąsti, „lipa“ ant duobių šlaitų, tad, manyčiau 4–5 m yra „pats tas“ gylis. Vienur jis gali būti ir už 10 m nuo kranto, o kitur – gal ir 50 m užmesti masalui neužteks.
Beje, taip „iš lemputės“ vietą meškeriojimui rinktis gal nereikėtų, nes bus loterija, kurioje, kaip žinote, didžiausioji bilietų dalis yra „Jūs nieko nelaimėjote, bandykite dar kartą“. Bandyti galima ir šimtą kartų, tačiau oras, noras, laikas ir finansinės galimybės ne visada tai leidžia. Todėl rinkitės ką nors tokio klasikinio, kaip antai, žūklavietė ties upelio žiotimis, šalia nendrių iškyšulio ir panašiai.
Jaukas šiam metu laikotarpiui tiks smulkesnis, tamsesnis, ne itin kvapus, bet ir ne žieminis. Aišku, anas irgi gerai, bet tada tektų vis tiek jį praturtinti sauja džiūvėsių ar kitokių labiau žuvų ėdamų priedų, kurie nepersotintų žvynuotųjų, bet ir daugiau jas sudomintų. Visgi labiausiai domins, kada prievile bus žiupsnis uodo trūklio arba musės lervų, o jei ir vienų, ir kitų – tada jau beveik tobula...
Kadangi vis pateikiu pavyzdžius, tai tuojau surasiu kažką ir iš jaukų kategorijos. Na va, sakysim, smulkios struktūros Sensas 3000 Lake Brown, kuris pristatomas gamintojų, kaip bazinis, nors labai šaltame vandenyje visos „bazės“ tampa nebe „bazėmis“, o normaliais jaukais, juolab, kaip minėjau, ten bus žiupsnis ar du gyvūninės kilmės pagardų.
Žuvausime veikiausiai uodo trūklio lervomis, prie kurių ant kabliuko užnersime dar ir vieną „dziką“. Čia maniškis variantas, jūs galite bandyti tik vienos rūšies lervas arba sliekus. Bet sliekams dar ankstoka, sakyčiau, po poros-trijų savaičių, jei orai nesikeis jie tiks, tada vienas sliekutis gali būti labai neprasta pasiūla karšiams.
Valas dugninei plonas, jei plonu galima vadinti 0,15–0,16 mm monofilamentinį. Pavadėlis bus apie 0,12–0,14 mm diametro. Pastarasis, suprantama, iš minkštos, tąsios gijos, o pagrindinė gija geriau specializuota tokiai žūklei. Nors tinka praktiškai visi standesni skęstantys valai, tarkim, Matrix Horizon X Sinking Mono.
Dar nepaminėjau sistemėlės. Kažkokių įmantrybių nereikia, pasidarykite labai paprastą slankiojančią. Bet tam prireiks vieno elemento, kurį rasite žūklės prekių parduotuvėse. Nebūtinai tokio, bet ieškokite panašaus.
Turiu omenyje plastikinę detalę, prie kurios pritvirtintas karabinas šėryklėlei. Matote pavyzdyje Preston Feeder Bead, čia nieko sudėtingo nėra – praveri pagrindinę giją kiaurai pro tą trumpą vamzdelį (ar kaip čia jį pavadinti?), valo gale riši suktuką, o prie suktuko – maždaug 30–50 cm ilgio pavadėlį su kabliuku. Geriau šįsyk trumpesnis pavadėlis, ilgus palikime vasarai, bus jautresnė sistemėlė. Gana primityvi, bet niekuo neblogesnė už įmantrias.
Kodėl būtent tokia? Nes naudojant laisvai valu slankiojančią šėryklėlę geriau matysis kibimas. O ir tas neilgas pavadėlis, šalia iš jos išbirusio jauko, masalą paguldys netoli siūlomo prievilo, dabar žuvys tingi aplink toli šmirinėti.
Tiesą sakant sistemėlių tipų su „mandrais“ pavadinimais kasmet vis daugėja, nors iš principo jų yra vos dvi – su slankiojančiu svareliu arba šėryklėle ir paternoster tipo. Visos kitos – jų variacijos. Kai kurios net labai vykusios, kitos niekam tikusios (tai mano asmeninė nuomonė) arba yra itin specializuotos. Bet tai – kita tema, kitiems rašiniams.
Dabar įsitaisome patogiai ant kėdutės ir meškeriojame. Lietus lygtai tvenkiasi, bet slėgiui krentant gal žuvys suaktyvės...
Kimba? Ne? Na, ką padarysi, toks metų laikas, pabandykite kitą kartą, kai saulė žandus kyštelės, gal tada pasiseks.
Romualdas Žilinskas
