Ūsorių žūklė palaidyne
Aš apskritai labiau mėgstu meškerioti palaidyne nei dugnine, tačiau gaudydamas ūsorius dažniausiai darau išimtį. Visgi esu pagavęs ne vieną šios rūšies žuvį ir tolimojo užmetimo meškere, kuomet žvejodavau jas tikslingai.
Beje, atkreipkite dėmesį į žodį „tikslingai“, kadangi tokiu atveju pasirenkami ir atitinkami įrankiai, valas, masalai, koncentruojamasi tik į ūsoriaus žūklę. Meškeriodamas kitas žuvis taip pat esu ištraukęs ne vieną ūsą, tačiau bent pusė jų nutrūko, kadangi įranga buvo nepritaikytą šių stiprių žvynuotųjų gaudymui.
Einant žvejoti ūsorių palaidyne reikėtų tikrai tvirtos meškerės, bet ne visiško „kuolo“, užmetimo svoris šiuo atveju gali būti iki 40 g ar daugiau. Galima rinktis boloninę, galima ir įprastinę mums match tipo. Boloninės meškerės, juolab didesnio testo, ilgos (aš imčiau 5–6 m kotą), todėl sunkesnės, o žvejoti teks aktyviai. Galima meškerioti ir sėsliau, bet dabar kalbu apie dažnesnį variantą šių žuvų gaudymo variantą.
Todėl reikėtų boloninių meškerykočių iš serijos heavy, tarkim, Salmo Elite Bolognese Heavy F, kurios užmetimo svoris 10–40 g. Labai smagi 5 m ilgio 5–30 g užmetimo svorio Salmo River Diamond Bolognese Heavy XF boloninė meškerė, yra ir 6 m modelis.
Ilga meškerė turi du pagrindinius privalumus žvejojant ūsorių aktyviai. Visų pirma ši žuvis dažnai gaudoma didesniuose gyliuose ir toliau nuo kranto, todėl bus lengviau užmesti masalą. Kitas privalumas – tenka toli atleidinėti nuo savęs plūdę ir mažiau valo guls ant vandens, kas palengvina teisingą plūdės prilaikymą ir galima rezultatyviau pakirsti.
Mūsų žvejai kažkodėl vengia boloninių meškerių, nors jos minėtai žūklei patogesnės už įprastinius match. Daugmaž žinau kodėl. Kažkada ir aš buvau nusipirkęs senos kartos „bolonkę“. Na, taip – vėjas pučia ir vos rankose išlaikai, sunki, linksta, tabaluojasi... Pamirškite tuos laikus. Aišku, jei pirksite visiškai pigią, tada nenorėkite iš tokios meškerės kažin kokių išskirtinių savybių. Nors geros kokybės boloninė šiaip ar taip bus pigesnė už geros kokybės match tipo meškerę. Nors gal ir yra išimčių.
Pavyzdžiui, aš dabar net neįsivaizduoju patogesnės meškerės nei boloninė, kada žvejoju šapalus ant batono. Nes juk kitąsyk leidžiu plūdę pasroviui iki ji dingsta iš akių... Bet grįžkime prie ūsorių.
Jei ūsorius gaudysite match tipo meškerykočiu – reikalavimai tie patys: ilgas ir pakankamai tvirtas. Dabar jau nebūtinai minėtas heavy, nes match meškerės skiriasi nuo boloninių savo blanko savybėmis jau vien todėl, kad sudarytos iš trijų, o ne iš penkių ar septynių dalių. Todėl tokia, kaip Browning Force 420 25 g pilnai atitiks ūsorių žūklei skirtus reikalavimus. Neblogas variantas yra ir Salmo Diamond Match 30, kuri turi 4,20 m ilgį, užmetimo svoris nuo 5 iki 30 g.
Esminis dalykas meškeriojant ūsorius palaidyne – išlaikyti masalą netoli dugno. Todėl ir žvejojama prilaikant plūdę, nes kitu atveju masalas tiesiog praplauks pro ūsoriaus žiobtus nespėjus jų jam net atverti.
Sistemėlė nesudėtinga, taip meškerioja Kauno žvejai nuo senų laikų. Vienodos masės svarelius išdėstau grandinėle vienodais tarpais, kauniečiai tai pavadintų „rožančiumi“, ir tik netoli pavadėlio ant valo prispaudžiu kelis mažesnius šratelius. Sumoje gramzdų būna nuo 7 iki 12, priklauso nuo plūdės plūdrumo. Gylį nustatau maždaug 1,2 karto didesnį nei yra žūklavietėje.
Pavadėlį rišu gana ilgą, čia kaip ir žuvaudamas dugnine, juk minėjau, kad ilgo pasaitėlio privalumas tas, kad jis labiau amortizuoja, o tai kovojant su stambia žuvimi yra labai palanku. Nieko tokio, jei vieną ar du didesnio svorio svarelius teks užspausti ant pavadėlio. Jungiu jį su pagrindiniu valu tik per suktuką, nes tėkmėje, o dar kuomet prilaikai plūdę, pavadėlis gali susisukti.
Nedidelis pastebėjimas. Kartais žvejai nepamato, kad ant pavadėlio susidarė mazgas. Arba tingi perrišti valą. Tai tikrai neleistina – vėliau pirštus nusigriaušite, nes mazgo vietoje valas gali netekti iki pusės savo tvirtumo.
Kabliukus naudoju trumpakočius, storesnės vielos, kad žuvis jų neatlenktų. Tokie gal ir prasčiau įsikerta į ūsoriaus lūpas, jie tinkamesni dugninei meškerei, tačiau ant jų užnertas masalas atrodo natūraliau ir, kaip sakiau, būna tvirtesnį nei tokios pat storio vielos ilgakočiai. Kita vertus, ūso gerklė mėsinga ir nepamenu atvejo, kad ši žuvis būtų nusipurčiusi nuo kabliuko. Nebent jį nutraukia.
Plūdė – nuo 5 g, nors paprastai būna didesnio plūdrumo, nes tėkmė ūsorinėse vietose smarki. Todėl reikėtų pasirinkti ir atitinkamą plūdės formą. Dažniausiai tai yra apverstas lašas arba ištęstas apverstas lašas, jos dažniausiai ir naudojamos boloninės meškerės entuziastų. Bet šiuo atveju įrankis nesvarbu – tinka ir gaudant su „maču“.
Ritės tinka maždaug 3000 dydžio, gali būti vos mažesnės ar vos didesnės. Aš įpratęs meškerioti su priekinių stabdžių sistema, bet tai veikiausiai neturi reikšmės – kokybiška ritė puikiai veiks, kokie stabdžiai bebūtų.
Gal kam pasirodys, kad ritė gana didelė. Tačiau juk žvejosime su storoku monofilamentiniu valu, jo diametras, 0,22–0,28 mm, pavadėlis 0,18–0,24 mm, o ant ritės vertėtų užsivynioti ne mažiau 100 m gijos. Kas žino, kokio dydžio žuvis užkibs. Valas pageidautinas tąsesnis. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į meškerę, jei ji lanksti, tada galima imti ir vidutinio kietumo giją, net ir visai standžią, kurią naudojame dugninėms, nes toli kimbančią žuvį bus sunku pakirsti. Tik nenaudokite skęstančių valų, o plaukiančius arba neutralaus plūdrumo.
Žvejoju dažniausiai įsibridęs. Bent jau Nemune nuo kranto sunku rasti vietų, kur gali žūklauti su sportiniais bateliais. Nebent ties dambomis arba žinant kokį nors tolyn į upę įsiterpusį kranto iškyšulį. Tačiau patogi meškeriojimui vieta paprastai būna užimta arba ten nėra ūsorių.
Neryje, Šventojoje – jau kas kita. Čia galima krantus mindyti ir be bridkelnių. Visgi šiose upėse, o ypač Neryje, renkuosi kitokį gaudymo būdą, apie jį vėliau.
Ūsoriai plūdę nardina be jokių ceremonijų, kartais ji net ima čiuožti į šoną, bet galiausiai vis tiek panyra. Kadangi dugnas žūklavietėje dažniausiai akmenuotas, atskirti, kur kliuvinys, o kur kimbanti žuvis, sudėtinga – pakertu plūdei panėrus. Gaudant gerai ant kabliuko besilaikančiais masalais, tokiais kaip musės lervos, sliekai, „pindrakai“, lašiniai, meškerės permesti nebūtina, jei tai buvo eilinis kliuvinys.
Deja, taip žvejojant netenkama daug kabliukų, nes jie įsikerta ne tik į akmenis, bet ir į tarp jų esančius šiekštus.
Galima ūsorius žuvauti su paternoster tipo sistemėle. Tačiau tada jau darausi pusiau dugninę, taip neretai meškerioju Neryje nuo kranto. Tik reikia rasti vietą, kur vaga glaudžiasi prie kranto. Dabar match tipo meškerė bus geriau, nes paprastai tenka žuvauti ties skardžiais, po nulinkusiais medžiais ir panašiose vietose, kur labai ilgas meškerykotis tik trukdys. O kaip žvejoti pusdugnine jau esu rašęs, todėl nesikartosiu.
Romualdas Žilinskas
