Interpretacijos apie spiningą. Galingumas

Iš tikrųjų pats klausimas „Kokias žuvis galima žvejoti šiuo spiningu?“ yra pateikiamas neteisingai. Derėtų orientuotis į masalus, kuriais ruošiatės spiningauti, ir tuomet derinti meškerykočio užmetimo svorį su jo akcija.

Galingumas

Spiningo užmetimo svoris arba galingumas apibrėžia tam tikras svorio ribas, kurių negali viršyti užmetamas masalas arba būti mažesnės masės nei nurodyta. Paprastai šios ribos būna pažymėtos ant meškerykočio blanko. Angliškai jos užrašomos žodeliais casting weight (lietuviškai metimo svoris) arba lure weight (masalo svoris). Taip bent jau būdavo nurodoma ant senesnių amerikietiškų spiningų modelių, kur užrašyti atitinkami skaičiai, t. y. mažiausioji ir didžiausioji to svorio ribos uncijomis bei jų dalimis. Dabar ant kotų dažniausiai rašoma tik lure weight. Priminsiu, jog 1 uncija lygi 28 g. Apatinė, t. y. mažiausia svorio riba rodo, naudojant kokios masės masalą jausite traukdami, šis svoris yra minimalus, kurį galite užmesti be didesnių pastangų. Didžiausioji riba įspėja, kad ją viršydami galime sulaužyti meškerykotį.

Taip yra bent jau teoriškai, kadangi žymių firmų spiningai visada tarsi apdrausti ir viršutinę ribą galima viršyti bent jau pusantro karto. Taip kalbu iš praktikos. Kita vertus, pernelyg didelio svorio masalą bus nepatogu užmesti, todėl tam jau reikės didesnio užmetimo svorio koto.

Dabar atėjo į madą dar viena spiningo galingumą apibrėžianti reikšmė, kuri, mano nuomone, mažai prasminga, ji skirta daugiau tiems žvejams, kuriems reikia viską sukramtyti ir įdėti į burną. Aš čia taip vaizdžiai bandžiau išsireikšti apie nuorodą line weight, kuri pasako, kokio stiprumo valu galima žvejoti. Neva gaudant silpnesniu jūs galite pakirtimo metu jį nutraukti, kaip ir forsuotai vilkdami laimikį, o jei bandysite spiningauti tvirtesne gija, tuomet galite neapskaičiuoti koto galimybių ir tempdami į krantą žuvį arba bandydami išlupti šiekštuose įstrigusį masalą, nutrauksite ne valą, bet sulaužysite spiningą.

Japonai, kurie mėgdžioja amerikiečius, visa tai irgi žymi ant savo gamintų spiningų, tačiau pažengė dar toliau. Kai kuriems jų spiningams yra netgi nuorodos ne tik valo tvirtumui lbs, bet dar atskirai pintų ir monofilamentinių gijų išlaikymo galimybių ribos. Čia man apskritai kažkokia beprasmybė, na, bet norint įtikti pirkėjui galima ir taip.

Kai kuriuose kataloguose, kur aprašinėjamas vienas arba kitas spiningo modelis, galima rasti lenteles, kur yra pažymėtas net optimalus valo storis arba irgi yra ribos nuo mažiausio iki didžiausio diametro gijų, kurios tinka tam kotui. Gal geriau šios nuorodos nekomentuosiu, bent kiek dažniau spiningaujantis žvejys supras kodėl...

Europiečiai paprastai į mano minėtus dalykus kreipia mažesnį dėmesį, viską supranta paprasčiau ir tiesiog ant blanko parašo, tarkim, 5–20 g. Suprask, tai bus minimalus ir maksimalus užmetimo svoris. Šios svorio ribos rusiškai verstuose kataloguose kaip taisyklė yra spiningą apibūdinančioje lentelėje po žodeliu test. Man labai keista, kad užrašytu ne rusišku šriftu, nors šalia veikiausiai bus skliaustuose jau kirilica užrašytas gramo trumpinys (г).

Visa šita spiningo galingumą nusakanti informacija nėra blogai, kuo jos daugiau – tuo suprantamiau. Aš aiškinu taip plačiai vien todėl, kad kai kurie žūklės įrankių gamintojai pamini tik vieną iš šių nuorodų. Kadangi žvejų amžius skirtingas, gali būti, kad jaunimas nesupras europietiškų arba rusiškų nuorodų, o vyresnio amžiaus spiningautojas nelabai susigaudys, kas yra tas, tarkim, line weight. Blogiau, kada tokios informacijos trūksta, nes turiu spiningų, kur apskritai yra vos vienas skaičius ir jis parodo maksimalų užmetimo svorį, bet visiškai neaišku koks yra minimalus...

Iš tiesų kai kuriais spiningais įmanoma pakankamai padoriai sviesti ir mažesnės, nei nurodyta, masės vilioklius. Tai minėjau straipsnyje, kuriame rašiau apie spiningo akciją. Panašiai yra ir su viršutine svorio riba. Ji parodo masalo masę, kurią viršijus meškerykotis metimo metu gali lūžti. Vėlgi, kai kurie spiningai puikiausiai sviedžia vos ne pusantro karto sunkesnius vilioklius, galbūt vienintelis nepatogumas taip viršijus nurodytą ribą – meškerykočio viršūnė traukiant masalą per daug išlinksta. Tačiau piktnaudžiauti tokiais dalykais nevertėtų, geriau jau įsigyti atitinkamos galios įrankį.

Įmanomas ir visai kitoks scenarijus. Kai kuriuose pigiuose spininguose nurodyto užmetimo svorio ribos būna pernelyg plačios ir žvejui atrodo, kad toks spiningas universalus, t. y. tinkamas mėtyti ir labai lengvus, ir labai sunkius masalus. Parabolinės akcijos meškerykočiai dažniausiai turi kiek labiau išplėstas užmetimo svorio ribas. Bet ne tokias dideles, kaip kartais tenka matyti parašytas ant meškerykočių blankų. O jei šitoks spiningas dar ir standus, tai tikrai galima įtarti, jog viršutinė arba apatinė riba yra gerokai „pastumtos“ į viršų arba apačią. Taip elgiamasi masinant nepatyrusius meškeriotojus pirkti minimus įrankius. Teko matyti spiningų, kuriuose nurodytas užmetimo svoris buvo nuo 5 iki 30 g. Tai yra visiškas absurdas.

Tačiau kai kurie specialiai velkiavimui ar kokiai nors siaurai spiningavimo technikai skirti meškerykočiai iš tiesų gali turėti labai plačią galios ribą. Dažniausiai tai trumpi spiningai, kur nurodomas ne užmetimo (casting), bet masalo (lure) svoris. Tačiau pas mus prekyboje tokių įrankių būna ypač retai ir žvejai, sugalvoję tobulintis nepopuliariose mūsų šalyje spiningavimo šakose, tokius spiningus atsiveža arba parsisiunčia iš užsienio.

Kita vertus, dabar netgi pigūs spiningai gaminami iš pakankamai kokybiško anglies pluošto ir dažniausiai atitinka bent jau viršutinę nurodytos galios ribą. Kitas klausimas ar šiuose kotuose pažymėti ant blanko, tarkim, 5 g bus iš tiesų tas minimumas, kurį galėsite be problemų toli nusviesti. Veikiausiai teks pasitenkinti ne lengvesniais nei 8 ar 10 g masalais.

Dar vienas niuansas, kurį kartais ignoruoja netgi patyrę žvejai. Kiekvienos rūšies masalas traukiamas vandenyje nevienodai apkrauna meškerykotį. Tad jei pasirinkote nedidelio užmetimo svorio kotą, bet žvejojate plačialapėmis sukriukėmis, susidursite su nemaloniu reiškiniu. Vilioklį toks spiningas puikiai svies, kadangi to masalo svoris atitinka nurodytų užmetimui masių ribas, tačiau traukiant kotas sulinks, nes sukriukės turės didelį pasipriešinimą, ypač kada žuvauji tėkmėje. Itin standų mažo užmetimo svorio spiningą taip galima net sulaužyti. Panašiai nutiks ir žvejojant su lengvais plaukiančiaisiais vobleriais, kurie neria giliai, nes turi ilgus bei plačius liežuvėlius. Tad masalo tipas, pasirenkant vienokio arba kitokio užmetimo svorio spiningą, vaidina tikrai svarbų vaidmenį.

Tačiau nereikia manyti, kad mažo užmetimo svorio spiningai gali būti labai trapūs ir mažai galingi. Kaip pavyzdys galėtų būti meškerykočiai skirti žvejoti lašišoms mažais ir lengvais masalais. Užkibusi lašiša yra be galo stipri, bet žvejys sugeba su ja susitvarkyti ir įrankis nesulūžta. O visa esmė tame, kad masalo užmetimo metu didžiausia apkrova tenka meškerykočio viršūnei arba pirmajam jo trečdaliui. Varginant užkibusią žuvį dirba visas blankas ir ypač apatinė jo dalis. Teoriškai (o ir praktiškai), kuo storesnis blankas yra arti rankenos, tuo tvirtesnis bus spiningas. Tačiau suderinti įrankio tvirtumą su jo šmaikštumu, kuris leidžia toliau užmesti lengvus masalus, bei jautrumą yra labai sunku. Tokie spiningai visuomet būna brangūs, dažniausiai – rankų darbo. Taip pat kartais gamintojai viršutinę meškerykočio dalį (praktiškai beveik visada tik jo viršūnėlę) įklijuoja, nes ji būna padaryta iš kitokios nei likusi blanko dalis anglies ar kompozicinių medžiagų. Taip pasiekiamas maksimalus spiningo tvirtumo, jautrumo ir lankstumo derinys.

Kaip pavyzdį norėčiau paminėti, kad ir Salmo Elite Jig spiningų seriją. Jos modeliuose yra įklijuotos pilnavidurės anglies pluošto viršūnėlės, kurios pagerina koto jautrumą, bet jokiu būdu nesumažina tvirtumo, nes šie kotai pilnai atitinka nurodytos galingumo klasės užmetimo svorio ribas. 

Spiningai klasifikuojami ne tik atsižvelgiant į jų akcijas, bet ir užmetimo svorius pagal atitinkamas klases. Kaip ir pirmuoju atveju, taip ir čia, meškerykočių klasifikacija įvairių firmų gaminiuose gali skirtis. Tačiau yra bent jau apytiksliai skaičiai, pagal kuriuos įmanoma orientacinė klasifikacija. Jei pradėtume nuo lengviausio spiningo, jo galia paprastai įtelpa tarp 1 ir 7 g. Tai vadinamasis ultralight klasės meškerykotis. Lengvo užmetimo svorio klasės spiningas turi 3–15 g ribą. Vidutinis kotas – 7–30 g. Galingas spiningas jau būna tuomet, kai jo riba siekia 15–60 g. Gali būti ir dar galingesni meškerykočiai skirti spiningavimui, bet pas mus paprastai tokiais niekas nežvejoja.

Kaip pastebėjote, kuo tvirtesnis spiningas, tuo užmetimo ribos yra platesnės. Bet čia didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į mažiausią ribinį skaičių, kuris menkiau kinta, nes, tarkim pakankamai galingas spiningas gali būti ir 15–35 g, ir tas, kurio apatinė riba yra didesnė nei 15 g, pavyzdžiui, 20–50 g.

Kalbėdamas apie galingumą taip ir nepaaiškinau pagal kokią eilės tvarką yra įvardijama spiningų galia. Panašiai, kaip ir nurodant kotų akciją, galimi įvairūs jau minėti žodeliai, kurie pabrėžia, kad tas ar anas spiningas yra labai galingas arba atvirkščiai – tinkamas tik itin subtiliai žūklei.

Kadangi Lietuvoje pakankamai smarkiai išpopuliarėjusi žūklė mažais ir lengvais masaliukais, tai visi žino, jog ultralight spiningai yra skirti būtent tokiam gaudymui, šią žūklę mes netgi įvardijam, kaip ultralight spiningavimą. Toliau eitų, suprantama, light klasės kotai, kurie irgi yra nedidelio užmetimo svorio, paprastai tik keliais gramais viršijantys anksčiau nurodyto galingumo spiningus. Sekantys – vidutinės klasės, t. y. medium. Tai gana plačios užmetimo svorių gamos spiningai ir skirtingose firmose jie neretai smarkiai skiriasi. Galingiausi bus heavy kotai, bet, kaip ir kalbėjau skyrelyje apie akciją, jie gali būti dar galingesni.

Taip pat galimi ir įvairūs tarpiniai variantai. Tarkim, akcija tarp vidutiniškos ir greitos bus žymima mod/fast, o galingumas tarp vidutiniškai galingo bei galingo – med/hvy ir panašiai. Beje, nepasakiau, kad įvairių žodžių, kurie apibūdina spiningo akciją, galią galimi sutrumpinimai. Šiuo atveju matote žodžius mod, med, hvy, netgi straipsnio pradžioje minėtas weight daug kur rašomas tiesiog wt. Dar kitur bus tik pirmosios raidės: L, M, H, tarpiniuose modelių variantuose, tarkim, LM, bet patys lengviausi ultralight visur žymimi UL.

Tie svoriai, kuriuos nurodžiau apibūdindamas visas tris galingumo klasės yra labiau teoriniai, apytiksliai. Kodėl? Nes kiekvienas gamintojas gali interpretuoti savaip. Neimsiu lyginti europiečių gamintų spiningų su amerikietiškais, nes bus betikslis dalykas, o ir nusibos skaityti.

Bet nesusilaikysiu nepasakydamas, kad, tarkim, amerikiečių firma Lamiglas gana įdomiai interpretuoja tas spiningų galingumo kategorijas arba klases. Šie gamintojai lyg ir atsižvelgia į minimalią užmetimo ribą, kas yra visiškai logiška, tačiau tuojau pat ją ir ignoruoja. Tarkim, nuorodoje Lure Wt Medium klasės bus 3/4–2 uncijų užmetimo svorio kotas, o Light 1/2–2 uncijų spiningas. Kaip matote, maksimali užmetimo svorio riba vienoda. Tačiau įdomiausia, kad 1–3 uncijų kotai gali būti priskiriami ir prie Light, ir prie Medium, nors rekomenduojamo valo storis, spiningų ilgiai, akcijos niekuo nesiskirs. Čia jau bijau ką nors ir rašyti, nes galiu „nubėgti į lankas“ arba nesuprantu nieko.

Dar didesnė painiava yra su ultralight klasės spiningais. Aš jau seniai turiu meškerykotį, kuriame ant blanko pažymėta „iki 12 g“. Šį „prieštvaninį“ itin minkštą trimetrinį Mikado firmos kotą labai mėgstu žvejodamas mikroguminukais ir kuo puikiausiai užmetu mažyčius tvisteriukus užmautus ant žieminių avižėlių. Tad nuoroda būtų lyg ir teisinga, nes tokie masalai nesveria nė gramo. Beje, panašių spiningų esu matęs ir daugiau ir beveik ant visų jų yra dar ir užrašas feeling, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų jautrumą. Kadangi tai parabolinis kotas – juo esu mėtęs 16 g galvakablius su užmautais riperiais ir žvejojęs lydekas. Tiesiog tuo metu nebuvau pasiėmęs kito spiningo ir bandžiau išsiversti su tuo, ką turėjau. Bet toks užmetimo svorio diapazonas būdingas ne patiems lengviausiems, o lengviems ar net vidutinės klasės spiningams.

Visiškai priešingai yra su 2,10 m Canelle spiningėliu. Ant jo blanko nurodytas labai siauras galios diapazonas – tik 1–5 g. Faktiškai tai tipinis ultralight klasės įrankis su įklijuota viršūnėle. Tačiau lengvesnį nei 2 g masalą bent kiek toliau nusviesti neįmanoma netgi atsižvelgiant į nedidelį jo ilgį. Sunkesnį nei 5 g voblerį visa jėga sviesti irgi nerizikuoju, nes paprasčiausiai jaučiu, kad įrankis yra netoli maksimalios apkrovimo ribos. Bet užkibusią žuvį jis laiko puikiai. Nežinau, kokiam tikslui jį gamino prancūzai, tačiau aš tą spiningą naudodavau tik upėtakiaudamas, jo jau nebeturiu. Mažuose upeliuose lengvų masalų toli mesti nereikia, kitus apskritai gali tik plukdyti, o ir didelių voblerių bei sukriukių čia nereikia. Bet tai tik dar vienas patvirtinimas, kad minkšti ir ilgi spiningai turi didesnes užmetimo svorio ribas nei trumpi ir kietesni.

Sunku net man pačiam reziumuoti tai, ką parašiau. Jei pradžioje straipsnio, manding, tikrai kažką paaiškinau, tai veikiausiai antroje dalyje rašinio įnešiau tik dar daugiau neaiškumų. Bet iš tiesų taip ir yra, nes teorinės nuorodos apibrėžiant galingumo klases egzistuoja, tačiau kiekvienas gamintojas gali jas nurodyti savaip, čia bendro susitarimo nėra. Kita vertus, koto galingumo praktinis įvertinimas priklauso nuo jo akcijos, kitų parametrų, apie kuriuos kalbėsiu kituose savo rašiniuose.

Romualdas Žilinskas