Drop shot žaidimo technika
Netgi turint pačius geriausius žūklavimo įrankius ir masalus, jie bus beverčiai, jei nežinosime, kaip teisingai reikia juos panaudoti. Suprantama, kad turiu omenyje žvejybos techniką, kuri gludinama metų metais. Bet net ir techniniams dalykams reikia kažkiek teorinių žinių, kad susidarytume bendrą vaizdą, kaip ta mūsų įranga funkcionuoja, ką tie mūsų masalai veikia po vandeniu. Pabandysiu trumpai paaiškinti apie žūklę drop shot metodu.
Klasikinio gaudymo drop shot būdu esmė ta, kad masalas dirba tik labai apibrėžtame vandens tūryje bei dugno plote. Faktiškai svarelis yra savotiškas inkaras ir vilioklio žaidimas įmanomas tik tame vandens tūryje arba (ir) dugno plote, kiek leidžia sistemėlė. Jei kabliukas pritvirtintas prie valo, tarkim, 50 cm atstumu, tuomet masalas galės žaisti tik tokio paties dydžio spinduliu aplink gramzdą. Žiūrint į viršų nuo dugno tas spindulys vis mažės (piltuvo arba kūgio principas), o tai reiškia, kad kuo aukščiau nuo dugno bus vilioklis, tačiau ne aukščiau nei 50 cm, tuo mažesni jo nukrypimai į šonus yra įmanomi.
Užmetę svarelį su masalu, pirmiausiai stengiamės įtempti valą, kai tik svarelis pasiekė dugną. Kuomet giją atlaisvinsime, vilioklis skęs veikiamas tik savo bei kabliuko svorio, todėl jo grimzdimas bus labai natūralus, masalas palyginti ilgai planiruos vandens storymėje ir, suprantama, vibruos uodegėle, galbūt visu kūnu, tai jau priklauso nuo paties masalo savybių. Šitoks guminuko sklendimas yra itin patrauklus, kuriam dažnai neabejingi būna visų rūšių plėšrūnai. Bet tai tik dalis žaidimo dropšoto metodu. (1 pav.)
Po to, kai masalas nusileis ant dugno (galima daryti įvairaus ilgio pauzes, galima apsieiti be jų), staigiu ir trumpu riešo judesiu kilstelime aukštyn meškerykočio viršūnę, bet tuojau pat ją grąžiname į buvusią padėtį. Šiuo momentu mes vėl įtempiame valą, tačiau reikia tokį manevrą atlikti taip, kad svarelis nepajudėtų iš vietos. Tada vilioklis pašoka nuo dugno sukeldamas dumblo debesėlį (irgi patrauklus dalykas gaudant prikaustantis plėšrūnų dėmesį). (2 pav.)
Po to kai vėl nuleidžiame spiningo viršūnėlę, masalas, tempdamas lanku valą, pradeda skęsti, bet jau kitoje pusėje nuo svarelio. Kuriuo momentu vilioklis ir vėl pasieks dugną gana sunku pajausti, dažniausiai žvejys visus judesius atlieka pasikliaudamas nuojauta (patirtimi) arba skaičiuodamas sekundes, nes pageidautina pakilimus-nusileidimus kartoti vienodais laiko tarpais bei vienodo stiprumo rankos mostais. Faktas tas, kad guminukas beveik visada leisis į dugną vis kitoje vietoje tarsi „apšokinėdamas“ iš visų pusių svarelį. (3 pav.)
Žuvies akimis tai atrodytų maždaug taip: kažkoks kirminas ar žuvelė blaškosi nedideliame plote palei dugną, kažko ieško dugne ir toks vaizdas itin vilioja pasyvius plėšrūnus. Aktyviems grobuonims tai regisi tarytum „lengvas grobis“, o vangius plėšrūnus šitoks masalo „šokis“ irgi privers suklusti; galbūt verta atakuoti... Kuo minkštesnio silikono vilioklis, kuo ilgesnis ir labiau ištęstas jo kūnelis bei uodega, tuo labiau masalas skęsdamas bei kildamas vingiuos ir patraukliau atrodys. Tiesa, ne visada ir visur reikia naudoti tik tokius guminukus, antraip kitokių niekas net negamintų. Detaliau visas žaidimo procesas po vandeniu yra pavaizduotas pavyzdžiuose.
Kiek ilgai mes šokdinsime guminuką vienoje vietoje, priklausys nuo mūsų norų. Jei per keliolika ar keliasdešimt minučių niekas nekibo, verta masalą patraukti link savęs ir tęsti žaidimą jau kitame dugno plote. Gaudant iš valties trumpu spiningu, žvejai tiesiog nuplaukia į kitą vietą, nors kitąsyk pakanka nuleisti vilioklį per kitą valties bortą ir to pakanka, kad ešeriai ar sterkai imtų kibti.
Toks spiningavimas turi vieną esminį privalumą – guminuku galima labai ilgai žaisti konkrečioje vietoje, kurioje neįmanoma žuviai pasiūlyti įprastiniu būdu traukiamo vilioklio.
Tarkim, gera vieta yra langas tarp vandenžolių, bet ten įprastai traukiamo voblerio arba guminuko ilgai neišlaikysime, nes masalą galima priversti žaisti tik vyniojant valą.
Kaip jau buvau užsiminęs, kibimas kartais yra juntamas prastai, tada tenka stebėti valo padėtį ir kai gija krypteli nuo vertikalios tiesiosios, pakirsti. Bet dažniausiai žuvys kimba pakankamai agresyviai ir problemų, kad pražiopsosime pakirtimo momentą, nekyla.
Romualdas Žilinskas
