Spininginės ritės. Kuo jos ypatingos?
Rinkdamiesi rites spiningavimui, pradedantieji žvejai neretai galvoja, kad šiam žūklės būdui galima įsigyti universalią ritę, kuri tiks žvejoti visais įmanomais spiningavimo būdais. Deja, tenka nusivilti, nes universalių ričių negali būti nė vienam žūklės būdui, o ką jau kalbėti apie spiningavimą, kuris apima įvairius masalų traukimo stilius, žuvys viliojamos nuo vandens paviršiaus ir gelmėje, gaudomos įvairaus tipo vandens telkiniuose su daugybe dirbtinių masalų.
Šis straipsnis parašytas nebūdinga man maniera, jis yra be didesnių išvedžiojimų, rašiau stengdamasis sutalpinti sakiniuose tik tikslinę informaciją, nors į spiningavimui skirtas rites pažiūrėjau iš savo „varpinės“.
Galbūt kai kas ir nesutiks su rašinyje išdėstytomis mano mintimis, kadangi žūklėje yra galybė niuansų, kurie šį užsiėmimą daro neapibrėžtą. Juk teisiausi visada tie žvejai, kurie daug sumeškerioja, kurių laimikiai gausiausi. Kita vertus, yra toks dalykas, kaip žuvingi ir mažiau žuvingi vandens telkiniai, žvejybinė laimė ir dar daug pašalinių veiksnių, jie tarsi iškreipia supratimą apie žvejo meistriškumą arba, kaip šiuo atveju, reikiamą įrangos pasirinkimą.
Apie spiningavimo rites plačiąja prasme
Šiuolaikinis spiningavimas neįsivaizduojamas be ričių. Kadangi spiningaujant naudojami labai įvairūs dirbtiniai (retais atvejais ir natūralios gyvūninės kilmės) masalai, žuvys gaudomos daugybe spiningavimo būdų (įskaitant ir velkiavimą), tam reikalinga vis kitokia žvejybinė įranga. Pagal šiuos faktorius pasirenkamos ir atitinkamos ritės.
Spiningautojui itin svarbus įrangos suderinamumas, kadangi daugeliu atvejų žvejys privalo jausti nepertraukiamą kontaktą su masalu, vilioklį animuoti, ir visame šiame procese svarbų vaidmenį atlieka ritė. Ritės pasirinkimas labai priklauso nuo spininginio meškerykočio ilgio, svorio, jo akcijos, kadangi ritė ir spiningas turi sudaryti vieną visumą. Pernelyg sunki arba lengva ritė neleis tinkamai kontaktuoti su masalu arba teisingai jį pravesti. Tą patį galima pasakyti ir apie neteisingai pasirinktus ričių tipus, jų modelius.
Spiningavimui labiausiai tinkamos neinercinės ir kai kurių rūšių multiplikatorinės ritės, bet visada tenka atsižvelgti į individualias modelių savybes.
Apie ričių rankenėles pasakysiu tik viena – jos turi būti patogios, kad greitai nepavargtų ranka, nes spiningaujant tenka rites sukti praktiškai be perstojo. Todėl laikiklis pirštams irgi privalo būti platus, neslydinėti, nesprūsti.
Spiningavimui skirtus ričių lankelius kažkada žvejai vertino pagal jų storį – neva platesni (jie yra padaryti dažniausiai iš tuščiavidurio vamzdelio) yra tvirtesni, jie rodo aukštesnę ritės klasę. Nemanau, kad lankelio storis nusako jo tvirtumą. Galiausiai – kaip elgsiesi su rite, juk galima deformuoti bet kurią ritės detalę, jei įrankius grūsi į mašiną kaip pakliuvo, mėtysi ant asfalto.
Daug didesnę reikšmę, mano nuomone, turi lankelio atsilenkimo niuansai. Turiu omenyje, kad jis privalo „atšokti“ vos pasukus ritės rankenėlę. Nes yra tokių modelių, kuomet ši fiksacija vyksta tik tam tikroje lankelio padėtyje, o tai labai nepatogu. Taip pat svarbu, kad tas lankelis nepradėtų klibėti jau po kelių žūklių. Kalbu apie tai, jog kai kurių ričių lankeliuose atsiranda savotiškas laisvumas, jie tarsi neužsifiksuoja iki galo.
Panašios problemos kylą ir su stabdžiais. Netgi, regis, patikimos firmos kitąsyk pagamina rites, kuriose jau po keliolikos intensyvių žvejybų stabdžiai jei ne visiškai sugenda, tai praranda tą vadinamąjį „traškesį“, pagal kurį patyrę žvejai net netraukdami valo iš būgnelio gali orientuotis iki kokio lygmens yra priveržti ritės stabdžiai.
Spininginių ričių išskirtinės savybės
Tęsiant mintį, peršasi tik viena išvada – spiningavimas visoms ritėms kelia vieną bendrą reikalavimą – dėl didelių apkrovų nuolat užmetant ir ištraukiant masalą, kuris kartais gali būti labai sunkus arba smarkiai besipriešinantis vandens tėkmei, taip pat tempiant vilioklį paskui valtį, reikalingos patvarios ritės su patikima stabdžių sistema.
Šioje vietoje norėčiau padaryti labai svarbią pastabą. Ant kai kurių ričių yra nurodytos apkrovos, t. y. užmetimo svoriai ir joms tinkamas valas, kuris irgi pasako, kad tampyti, užmetinėti sunkesnius „nei...“ masalus tais modeliais negalima. Todėl net ir patikimų gamintojų mažos spininginės ritės subyrės, jei mes spiningausime su joms nepritaikytais viliokliais – bus viršyta apkrova.
Valo vyniojimo greitis spininginėse ritėse, o tai labiausiai liečia neinercines, paprastai būna lėtas arba vidutinis, nes to reikalauja absoliuti dauguma spiningavime naudojamų masalo traukimo būdų. Kita vertus, mažesnio dydžio modelis visada vynios valą lėčiau, todėl klaidinga būtų manyti, kad spiningaujant neinercinėmis ritėmis galima nustatyti kažkokį labai tikslų perdavimo (apsukų) santykį, kuris ir yra tokio tipo ričių valo greičio vyniojimo rodiklis.
Nors neinercinių ričių modeliuose valo vyniojimo greitis ir tų ričių patvarumas dažniausiai tarpusavyje susiję (lėčiau vyniojančios valą ritės yra patvaresnės), visgi daugmaž galima pasakyti, kad greitesnės nei 7:1 redukcijos ritės naudojamos retai, sakyčiau, kad retokos jau yra didesnio perdavimo nei 6,7:1 ritės. Išimtis – maži modeliai, skirti gaudymui nedideliais ir lengvais masalais.
Neinercinės ritės spiningavimui paprastai būna brangesnės už tokio tipo rites, kurios skirtos kitiems žūklės būdams, kadangi gaminamos iš tvirtesnių medžiagų, didelis dėmesys skiriamas kuo ilgiau apsaugant konstrukcinius mazgus nuo susidėvėjimo ir pan.
Paprastos inercinės ritės spiningavime šiuo metu beveik nenaudojamos, nors multiplikatorinės ritės taikomos labai plačiai ir netgi vis labiau populiarėja. Ypač atskiras multiplikatorinių ričių pogrupis – žemo profilio ritės, kurios visos turi valo vediklį.
Klasikinės multiplikatorinės ritės populiaresnės tarp spiningautojų jūroje. Jos gali būti taikomos netgi įprastam spiningavimui, tačiau tik turinčios valo vediklį. Dauguma klasikinių multiplikatorinių ričių parankesnės velkiavimui, ypač jūroje, kuomet žvejojamos labai stambios žuvys.
Klasifikuoti rites pagal spiningavimo gaudymo būdus gana sudėtinga, nes kai kuriuose spiningavimo būduose naudojami ir visai lengvi, ir gana dideli masalai, tai priklauso nuo to, kokios žuvys gaudomos. Įtakos turi ir vandens tėkmė (stovinčio ar tekančio tipo vandens telkinys), kas vėlgi reikšminga pasirenkant konkrečiam žūklės atvejui tinkamiausią ritę.
Reikėtų turėti omenyje, kad ričių dydžiai pas atskirus gamintojus šiek tiek skiriasi, todėl tas faktas irgi trukdo klasifikavimo galimybei. Todėl kitame skyriuje esančios nuorodos bus tik apytikslės.
Skirtingoms žūklės sąlygoms – skirtingos ritės
Bene pačios mažiausios neinercinės ritės pasirenkamos vertikaliam spiningavimui gėluosiuose vandenyse, kadangi gaudoma iš valčių ir naudojami labai trumpi, lengvi meškerykočiai, tarkim, specialūs drop shot spiningavimo būdui sukonstruoti kotai. Valas taip pat būna ne itin didelio diametro, todėl talpus ritės būgnelis nereikalingas. Tokios ritės retai būna didesnės nei 2500 dydžio. Tačiau būtent vertikaliame spiningavime greičiau vyniojančios valą ritės yra privalumas, todėl ankstesnioji redukcijos nuoroda gali būti juntamai viršyta.
Tokiai žūklei tinka ir nedidelės žemo profilio multiplikatorinės ritės, galima taikyti netgi pačias mažiausias klasikines multiplikatorines rites, nors pastarosios naudojamos itin retai.
Visiškai priešingi reikalavimai ritėms gaudant žuvis vertikaliai spiningaujant jūrose, kadangi žuvaujama labai dideliuose gyliuose, kur reikalinga didelė valo atsarga, laimikis viliojamas itin sunkiais masalais.
Taip žūklaujant naudojamos pačios didžiausios ir patvariausios neinercinės ritės. Visgi gerokai patogiau žvejoti su klasikinėmis multiplikatorinėmis, kurios yra pačios tvirčiausios iš visų ričių apskritai. Todėl absoliuti dauguma spiningautojų jūrose naudodami vertikalųjį spiningavimą pasirenka būtent klasikines multiplikatorines rites. Taip vadinamam ultralight spiningavimo stiliui paprastai pasirenkami nedideli neinercinių ričių modeliai, kadangi žuvaujama lengvais, jautriais spiningais, masalai yra lengvi, kartais jų masė nesiekia net 1 g. Valas tokiai žūklei taip pat reikalingas plonas. Todėl retai kada ritės modelis ultralight spiningavime būna didesnis nei 3000, įprastiniai modeliai 2500 dydžio ir mažesni.
Nedidelės neinercinės ritės reikalingos ir spiningavimui naudojant įvairias sistemėles, tokias kaip Carolina Rig, Texas Rig ir pan. Bet šitaip spiningauti patogiau truputį didesniais, t. y. iki 4000 dydžio, tokio tipo ričių modeliais.
Spiningaujant iš valčių gėluosiuose vandenyse naudojami neilgi spiningai, masalai taip pat nėra sunkūs. Nors kartais įvairūs beliežuviai vobleriai gali būti ir gana dideli, o džigavimui skirti galvakabliai – pakankamai masyvūs.
Todėl tokioje žūklėje įmanomos pačios įvairiausios modelių dydžių variacijos tiek neinercinio tipo ričių tarpe, tiek ir gaudant su multiplikatorinėmis ritėmis. Tiesa, pastarosios beveik visada pasirenkamos žemo profilio, nes turi valo vediklį ir specialius stabilizatorius, kurie apsaugo valą nuo susipainiojimo užmetimo metu. Jos ypač tinkamos gaudant poperiais, įvairiais beliežuviais jerk bait grupės masalais, geros tvičinguojant.
Velkiaujant gėluosiuose vandenyse taip pat naudojami neilgi spininginiai kotai, bet jie būna tvirti, ritės taip pat tvirtos ir su talpiais būgneliais, ant kurių suvyniojama storesnio valo didelė atsarga, nes to reikalauja šis žūklės būdas. Todėl neinercinės ritės naudojamos nuo 4000 dydžio.
Šiai žūklei puikiai tinka klasikinės multiplikatorinės ritės, taip pat ir žemo profilio multiplikatorinės ritės, netgi paprastos inercinės, nors pastarųjų žvejai jau praktiškai nebenaudoja.
Velkiaujant jūroje reikalingos labai didelės ir itin galingos klasikinės multiplikatorinės ritės su valo vedikliu arba be jo. Galima naudoti ir dideles žemo profilio neinercines rites, taip pat dideles (nuo 6000 dydžio) neinercines rites.
Džigavimui, žūklei vobleriais, įvairiomis blizgėmis ir pan. nuo kranto, braidant ežeruose, tvenkiniuose arba upėse, kada įvairios žuvys gaudomos vidutinio ilgio arba ilgais spiningais, ričių pasirinkimas priklausys nuo konkrečių masalų svorio ir dydžio, kartais net nuo užmetimo nuotolio.
Įprasta, kad šiuo atveju bus naudojamos neinercinės ritės, bet jų dydžiai svyruos 2500–5000 ribose. Labai retai žvejai galbūt rinksis žemo profilio multiplikatorines rites.
Panašiai yra ir spiningaujant nuo kranto arba braidant jūroje. Visgi sūriuose vandenyse reikalingos jau didesnės ritės nei prieš tai minėtomis žūklės sąlygomis, kadangi čia tenka užmetinėti sunkesnius masalus didesniais atstumais. Kartais, kai masalai itin sunkūs, gana sėkmingai naudojamos ir klasikinės multiplikatorinės ritės su valo vedikliais.
Romualdas Žilinskas
