Paprastai apie plūdę. Antenėlė
Pirmoji meškerė, kurią paėmiau į rankas, suprantama, kad buvo plūdinė. Bet anais laikais tai „suprantama“, o šiais – nelabai. Nes galbūt tai būtų spiningas. Arba muselinė. Juk dabar yra kitos mados, kita žvejybinė įranga, kiti požiūriai į meškeriojimą. Tačiau plūdininkai neišnyko, kaip neišnyko ir plūdinės meškerės, kurių išskirtinis elementas – plūdė.
Apie plūdes galima pasakoti daug. Juk plūdės būna įvairių tipų ir formų, plūdrumo, jų pritaikymas skiriasi ne ką menkiau, nei, tarkim, įvairių spininginių masalų.
Ar daug gerų plūdžių žūklės prekių parduotuvėse?
Apie laisvai valu slankiojančią plūdę waggler esu rašęs gana išsamiai. Bet jei jau grįžau taip toli į praeitį, tuomet reikėtų papasakoti ir apie paprastą plūdę, kuri tvirtinama prie valo nejudomai. Kaip žinote, ji turi tris pagrindines dalis: kūnelį, iš kurio kyšo antena, ir kylį.
Turiu omenyje tą tradicinę-standartinę, kadangi net ir stacionariai tvirtinamų plūdžių yra daugybė, apie kurias galima kalbėti tiek, kad nusibos skaityti. Todėl gerokai pataupysiu jūsų kantrybę bei laiką šiame rašinyje apsiribodamas tik minėtos plūdės antenėle, į kurią, kaip nekeista, paprasti žvejai mažai kreipia dėmesį. Nebent renkasi storesnę arba plonesnę. Na, gal dar apžiūri, kokio antenėlė yra ilgio. Ak, taip, jei plūdė tinka, būtinai perka su raudona antena.
Beje, kartais randi žūklės prekių parduotuvėje labai gerų plūdžių, bet jos nukainotos, nes... turi geltonas arba juodas antenėles. Arba neperkamos todėl, kad jų antenos plonos ir trumpos. Atsiprašysiu tikrai patyrusių plūdininkų – tie mano „gnybtelėjimai“ tikrai skirti ne jums...
Skaitydamas straipsnius internete pastebiu nuolatinį pasikartojimą – plūdžių antenos gaminamos iš plastiko, metalo, bambuko ar kitokio medžio. Pastarasis teiginys, mano nuomone, jau seniai nugrimzdo į praeitį, kaip ir tos iš anties plunksnų pačių žvejų gamintos plūdės. Nors yra žvejų, kurie pasidaro plūdes ir patys, aš irgi kažkada jas „drožiau“, bet tai buvo labai seniai, dabar nematau prasmės gaišti laiko.
Serijiniu būdu gaminamų plūdžių antenėlės būna tik metalinės arba plastikinės, retais atvejais – iš povo plunksnų. Pirmosios – paprastai skirtos gaudant plūdine be ritės, jas dažniausiai naudoja žvejai sportininkai, o antrosios – populiarios, jomis gaudo bene devyni meškeriotojai iš dešimties. Trečiosios, kurių pas mus žūklės parduotuvėse nerasi, daromos meškeriojimo plūdine „gurmanams“.
Nusipirkti gerų plūdžių nelengva, jų tenka paieškoti. Vienu laikotarpiu tinkamų plūdžių netgi važiuodavau pirkti iš Kauno į Vilnių, nes sostinėje esančios parduotuvės savininkas buvo profesionalus žvejys sportininkas, kuris specializavosi gaudymu plūdine. Dabar jau prekybininkai pagaliau „praregėjo“, kad dar atsiranda norinčių nusipirkti ne tik Kinijoje „keptų“ tos rūšies gaminių. Beje, galiu jus nustebinti – tikrai ne viskas gaminama Azijoje.
Gera plūdė kainuoja brangiau. Žinoma, mokama už „brendą“, bet tokios plūdės tikrai visada atitiks savo nurodyta plūdrumą ir vargu ar rasi brokuotų. Nes pasitaiko, kad kylis išsimauna, antenėlė būna kreiva, žiedelis valui ištrūksta, o dažniausias brokas – realus plūdrumas neatitinka užrašyto ant plūdės.
Tiesa, dar palyginimui – vienos firmos tokio pat plūdrumo ir formos plūdė gali būti gerokai didesnė už kitos firmos. Bet čia normalu, nes viskas priklauso iš kokios medžiagos pagaminta, kokio svorio kylis įmontuotas, koks sluoksnis dažų užpiltas ir kitų dalykų, kuriuos visus susumavus gaunasi tai, ką jau sakiau – plūdžių plūdrumas vienodas, bet dydžiai skiriasi vos ne dvigubai.
Gal aš senamadiškas, bet paprastai renkuosi tas, kurias pristato Sensas, Trabucco, Gut-Mix, Cralusso, dar kelios žinomesnės firmos. Šių bendrovių specializacija yra žūklė natūralios kilmės masalais, todėl siūloma žvejams įranga gaudymui plūdine būna geresnės kokybės, nors neretai atitinkamai ir kainuoja. Žinoma, galima rasti ir pigių, bet gerų plūdžių, kurias pagamina ir kitos firmos, tačiau teks labiau rinktis.
Kaip pasitobulinti antenėlę
Kadangi žadėjau pasakoti apie plūdžių antenėles, tai pradėsiu nuo medžiagų, iš kurių jos pagamintos. Jei tarp medinės ir metalinės antenėlės būtų juntamas apčiuopiamas skirtumas, nes pirmoji – daug jautresnė ir neria po vandeniu vos žuviai prisilietus, tai plastikas mažai kuo skiriasi nuo metalo. Na, ne visiškai toks pats, tačiau gaudydamas didesnio plūdrumo plūdėmis jo nepastebėjau.
Galbūt reikėtų akcentuoti kitą faktą – metalinės antenėlės visada būna plonos, o plastikinės – įvairaus storio. Vyresnio amžiaus žvejai renkasi plūdes su storomis antenomis jau vien todėl, kad tokias geriau mato.
Tačiau vėjuotą dieną net ir antenėlės storis svarbus, kadangi ploną mažiau veikia vėjas, bangos, jei ji ilga – neguldo plūdės ant vandens paviršiaus. Dėl šios priežasties netgi gaudydamas tolimojo užmetimo meškere dažniausiai renkuosi plūdes su metalinėmis antenėlėmis, net tada, kai jas tolokai atleidžiu nuo savęs srovėje, nes, ačiū Dievui, kol kas rega nesiskundžiu. Nors iš tiesų tai nėra rekomenduotinas variantas, nes faktiškai reikėtų plūdės su stora plastikine antena.
Kita vertus, plūdžių antenėles, kai pakyla vėjas, galima prasiilginti, pasistorinti pačiam. Štai jums pavyzdys – paprasčiausias kembrikas, kurį užmoviau ant plūdės antenos, į jo vidų įspraudžiau dantų krapštuko dalį (tiko pagal storį) ir antenėlė tapo ilgesnė.
Tačiau toks „prailginimas“ gali turėti neigiamų pasekmių. Visų pirma, jei plūdė yra labai jautri – išsiderins jos plūdrumas. Antra – pagal plūdės formas paprastai pritaikomi ir antenėlių ilgiai, tad už per ilgos antenos „persimes“ valas. Ką turiu omeny, manau, žvejai supranta. Trečia – kertant žuvį, kai panyra plūdė su pernelyg ilga antena, plūdė gali išgauti tokį garsą, kad už kilometro kitos žvynuotosios išlakstys. Bet su plūde, kuri yra pavyzdyje, viskas buvo tvarkoje – jau išbandytas variantas.
Retais atvejais ant plonos plūdės antenėlės užmaunu lengvutį plastikinį arba putoplastinį ryškios spalvos karoliuką, paprastai ant pačios viršūnės. Bet irgi reikia atsargiai, nes tokie „patobulinimai“ tinka arba plūdresnėms, arba prastesnėms plūdėms, jautresnės gali išsibalansuoti. Nuotraukoje matote porą tokių plūdžių. Beje, Gut-Mix antenėlės „burbuliukas“ yra originalus – ta plūdė taip ir pagaminta.
Tačiau ir pati storiausia bei ilgiausia plūdės antenėlė gali būti prastai matoma. Grįžkime prie plūdžių, kurias galime nusipirkti. Koks jų antenėlių spalvų pasirinkimas? Jau minėjau, kad žūklės prekių parduotuvėse būna raudonos ir geltonos, juoda antenėlė – itin retas atvejis. Ir tai viskas. Suprantu ir prekybininkus – jie duoda liaudžiai tai, ko pastaroji nori.
Negana to, daugelio plūdžių antenėlės nekeičiamos, tad tenka rinktis arba geltoną, arba raudoną. Aš taip kalbu, kadangi būna plūdžių, kuriose galima išsiimti plastikinę antenėlę ir pasikeisti kita, komplekte jų būna keletas, nors irgi – dažniausiai vos dvi, suprantama, raudona ir geltona. Objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, jog metalinės antenėlės visada gaminamos įklijuotos į korpusą.
Šešios pagrindinės spalvos
O iš tiesų, norint apsidrausti nuo visų galimų atvejų, t. y. nuo besikeičiančių oro ir žūklės sąlygų, reikėtų turėti 6 spalvų antenėles. Bent jau tiek suskaičiavau atlikdamas įvairius eksperimentus įvairaus tipo vandens telkiniuose. Plačiau paaiškinsiu, kur kokia antenėlės spalva tinka.
Raudona. Kiekviena spalva turi begalę atspalvių. Raudona – jokia išimtis. Žvejodami atitinkamomis sąlygomis pamatysite, kad labai skiriasi, tarkime, prinokusios vyšnios raudonis ir erškėtrožių žiedlapių rausvumas. Beje, ir vieną, ir kitą laikyčiau prastu pasirinkimu, kadangi pirmoji bus pernelyg tamsi, o antroji – per daug blanki. Esant tam tikram apšvietimui kažkuri jų gali būti itin gerai matoma, bet jei ieškotume universalios raudonos, ji turėtų būti maždaug „per vidurį“ – tiesiog ryškiai raudona. Tokia pakankamai išsiskiria ir tamsaus, ir šviesaus vandens fone, matoma giedrą ar apniukusią dieną.
Tačiau banguojant vandens paviršiui, raibuliuojant jam nuo tėkmės ir šviečiant saulei tam tikru kampu, kai vanduo atmuša spindulių blyksnius, raudona spalva tampa beveik neregima. Ji prapuola ir rūke. Pastaruoju atveju geresnė labai tamsi raudona plūdės antena.
Oranžinė. Tokios spalvos antenėlė yra ryškesnė nei raudona. Mano manymu, būtent oranžinė spalva pati universaliausia. Ji pakankamai gerai matoma ir saulėtą, ir apniukusią dieną, puikiai išsiskiria priešingo kranto fone tarp žalumos ar smėlėto skardžio. Bet kaip ir anksčiau minėta raudona gali pranykti iš meškeriotojo akiračio raibuliuojant vandens paviršiuje saulės blyksniams bei esant tankiam rūkui.
Geltona. Atvirai prisipažinsiu, ši spalva man nepatinka, nes saulėtą dieną tokios antenos beveik nesimato, ji tinkama tik apniukusiu, lietingu oru, o esant giedrai margas priešingo kranto fonas „užgesina“ geltoną spalvą. Geltonos spalvos antenėlės praverčia meškeriojant vėlų rudenį, kai nuolat krapnoja, priešingi krantai tamsūs, skaisčiai geltona ilgai neišnyksta prietemoje.
Balta. Tokių antenėlių reta, tačiau pasitaiko. Balta spalva yra beveik tokia pati kaip geltona, tačiau kai kuriais atvejais iš tolo ji matoma geriau. Beje, saulėtą dieną balta spalva daugiau kontrastuoja su tamsiu vandens paviršiumi, jei už nugaros yra, tarkim, miškas, statūs skardžiai ir ant telkinio krenta šešėlis.
Bet gaudant upėse, kai vandenyje neretai plaukia putos, tokią antenėlę greitai pamesime iš akiračio. Na, o jei vanduo smarkiai raibuliuos, baltos antenėlės nepamatysite ir panosėje.
Juoda. Šitokios spalvos antenėlės dažnai labai praverčia. Tai bene vienintelė spalva, kurią galime įžiūrėti esant dideliam vandens raibuliavimui saulėtą dieną, taip pat ji vienintelė, regima ant vandens nusileidus tirštam rūkui. Tačiau priešingo kranto fone juoda antenėlė dažniausiai išnyksta, tad gaudant plūde su juoda antena labai svarbi žvejo pozicija priešingo kranto atžvilgiu.
Salotinė. Pasižiūrėję į keičiamas dugninių meškerių viršūnėles, salotinę rasime visada. Racijos tame yra daug, nes tokia spalva puikiai matoma ir saulėtą, ir apniukusią dieną. Ji, mano manymu, lygiavertė oranžinei.
Tačiau salotinė spalva prapuola iš akių, kai priešingo kranto fonas pilnas žalios augalijos. Salotinė spalva gerai matoma pradėjus vakarėti arba ankstų rytą vos brėkštant iki saulė pakils. Panašiai kaip geltona ar balta ji puikiai matoma vėlyvą vakarą kol visiškai sutems.
Renkantis antenėlių spalvas dera atsižvelgti ne tik į oro sąlygas, bangavimą, priešingo kranto foną, vandens atspalvį, bet ir saulės kritimo kampą. Taip pat daug ką lemia žvejo padėtis saulės atžvilgiu: jei ji šviečia į meškeriotoją ar jam iš nugaros – didžiulis skirtumas. Panašiai nutiks, kada meškeriotojas žiūrės į tolstančią plūdę ir plaukiančią išilgai jo regos lauko arba šiaušiant vėjui bangas iš vienos arba kitos pusės. Iš tiesų, nuo visų galimų nesklandumų apsidrausti neįmanoma.
Reikėtų bandyti eksperimentuoti, kadangi visi minėti veiksniai savaip veiks kiekvieną spalvą, nes galiausiai antenėlės spalvos pasirinkimą nulems tų veiksnių visuma. Tačiau retas kuris meškeriotojas turi plūdes su tiek antenėlių, kiek jų išvardijau, be to, kaip minėjau, ne visos antenos būna keičiamos.
Išeitis yra specialūs ant plūdžių antenėlių užmaunami spalvoti kembrikai, jų būna pirkti žūklės prekių parduotuvėse. Kai kurie kembrikai skirti valui prispausti prie kylio, bet yra didesnio diametro – pastarieji pagaminti būtent mauti ant plūdžių antenų. Tarkim, Salmo kembrikų rinkinys, kuris nekainuoja nė euro, o viso komplekto užteks nežinau kokiam kiekiui plūdžių. Beje, tas rinkinys yra šiame pavyzdyje, paprastai fotografuoju tai, ką pats turiu įsigijęs
Taip pat galima namuose pasidaryti kombinuotų spalvų antenėles. Beveik visos mano plūdės yra būtent tokios, jau matėte viename iš pavyzdžių, nors ten tik nedidelė dalis plūdžių, kurias turiu.
Paprastai ant geltonos ar baltos antenėlės maunu apie 2–3 mm pločio raudono kembriko atraižėlę, prie jos glaudžiu maždaug 5–7 mm pločio (priklauso nuo antenėlės ilgio) juodą ar tamsiai mėlyną (alternatyva juodai) vamzdelio gabalėlį ir vėl užmaunu jau minėto pločio raudoną plastikinio vamzdelio gabalėlį. Arba sukeičiu spalvas vietomis, t. y. ten, kur nurodžiau raudoną, bus juoda, o vietoj juodos – raudona.
Ant raudonos ir oranžinės antenėlės paprastai maunu minėtų pločių kombinacijas, tik spalvos jau kitos: plati juostelė būna balta, geltona arba salotinė, siaura – juoda arba tamsiai mėlyna. Visus šiuos spalvų derinius išdėstau truputį aukščiau antenėlės vidurio, jei ji labai ilga, tada derinius padvigubinu. Tai galite matyti ir 2 pavyzdyje, kur sudėtos septynios mano plūdės.
Tokios spalvų kombinacijos iš tiesų padeda geriau matyti antenėlę – pabandykite ir įsitikinsite. Tačiau labai marga plūdės antenėlė gerai matoma tik palyginti nedideliu atstumu, kadangi toliau spalvos ima lietis ir ryškėja tik viena ar dvi kažkokios konkrečios. Tuo atveju vienspalvė antenėlė yra žymiai geriau matoma, jei, suprantama, jos spalva parinkta teisingai.
Galima plūdės antenėles dažyti nagų lakų, deja, jis nutrupa nuo metalo ir plastiko – tai bus spalvinimas vienai žvejybai. Manau, rastumėte ir kitokių dažų, kurie gerai laikosi ant plastiko, atsparūs vandeniui, bet su tais plastikiniais vamzdeliais yra patogiau, nes galima čia pat žūklėje plūdės antenai parinkti geriausiai matomus kembrikus.
Yra mėgėjų žvejoti naktį. Tarkim, ir aš pats. Deja, tos paprastos švieselės, kurių rasite kiekvienoje žūklės prekių parduotuvėje, būna tik kelių dydžių. Komplekte yra ir permatomo plastiko vamzdelis, kuris skirtas užmauti ant antenėlės. Tačiau plūdžių gamintojai neatsižvelgia į švieselių diametrą, todėl kyla problema – kaip užmauti tą švieselę, jei jos vamzdelis pernelyg platus?
Labai paprastai – maunu vieną kembriko gabaliuką, po to ant jo – kitą storesnį, dar storesnį, kol galiausiai gaunu norimą antenėlės galiuko diametrą. Tiesa, tada plūdės antenėlė bus dar labiau apkrauta, juolab ir pati švieselė turi papildomą masę, todėl niekur nesidėsi – tenka permontuoti sistemėlę mažinant svarelių svorius.
Taip sumontuota antenėlė pailgės, plūdė gali gulti ant šono, tačiau ir vėl teks su tuo susitaikyti arba balansuoti sistemėlę taip, kad plūdė stovėtų kaip įkalta. Gaudant vėjuotą naktį, srovėje tai gana sudėtinga, nes dėl tėkmių nepastovumo, sūkurių susidaro specifinės meškeriojimui sąlygos.
Yra specialias naktinei žūklei sukonstruotos plūdės, bet šiame straipsnyje kalbėjau apie paprastas ir dažniausiai žvejų naudojamas. Jei neklystu, „naktines“ plūdes gamina ar bent jau gamino Trabucco, nors, reikia manyti, ne vien ta firma. Tokių plūdžių antenėlėse būna įtaisyti specialūs mikro baterijomis maitinami šviestukai, yra ir su fluorescuojančiomis antenėlėmis...
Romualdas Žilinskas
