Masalai ne pagal paskirtį. Spiningavimas žieminėmis blizgėmis
Įžanginiame rašinyje bandžiau paaiškinti, kuo skiriasi vartiklės nuo žieminių vertikaliųjų blizgučių, nors visos jos yra pagamintos iš metalo, praktiškai tokiu pačiu principu, netgi turi jas siejantį bendrini pavadinimą – blizgės. Taip pat sakiau, kad visai sėkmingai žieminėmis blizgutėmis spiningavau atviro vandens sezono metu. Siūlau pabandyti...
Prieš pradėdamas vardyti tinkamiausius modelius, kaip visada, parašysiu įžangą. Bet šįsyk ji bus labai trumpa. Pasakysiu tik tiek, kad man žvejyboje pagautos žuvies kiekis ar dydis nėra svarbiausias dalykas, žūklavimo esmė – atrasti masalus, žūklės būdus, kurie padeda lengviau apgauti žuvį. Aišku, smagu, kada daug pagaunu, kyla dar didesnis azartas, bet vis tiek po kurio laiko imu ieškoti kažko, kas nauja, dar nemėginta. Ir taip tęsiasi metai iš metų...
Kas žvejoja salačius, puikiai žino, kad šie plėšrūnai maitinasi gana smulkiomis žuvelėmis. Taip pat jie linkę atakuoti greitai vedamus masalus, kurie plaukia netoli vandens paviršiaus arba viduriniuose sluoksniuose.
Veikiausiai išsyk supratote, kur link suku. Na, taip – būtent tos žieminės vertikaliosios blizgės jų gaudymui man netgi labai tiko. Ir ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, nes kai kuriuos tokius masalus toli užmesti nekildavo problemų (suprantama, su atitinkama įranga), kas gaudant salačius yra privalumas, nors traukti tokius vilioklius prisieidavo gana greitai, bet gaudant šiuos plėšrūnus tai nėra blogai. Nors, kaip pamatysite skaitydami straipsnį, ne visada.
Tiesa, geresnės žieminės blizgutės bus su ant žiedelių pakabintais kabliukais, nes kuomet tenka horizontaliai traukti tokio tipo masalus su įlituotais kabliukais, jie dirba gana statiškai, kai kurie plaukia tarsi kokie pagaliukai. Vėlgi, salačiai kartais griebia ir tokius, tačiau „kartais“ žvejų veikiausiai netenkina, reikia „dažniau“ arba „dažnai“.
Tad geriausias variantas būtų bent šiek tiek palankstytos, kaip ir sakiau, su pakabinamais kabliukais blizgutės, nes jos neprastai animuoja tradicinių vartiklių stiliumi. Ir, be abejo, kiekvienas modelis turi savo žaidimo braižą.
Lucky John S žieminių žieminių blizgučių dydis varijuoja nuo 3,1 iki 6,7 cm. Svoris atitinkamai – nuo 1,5 iki 11 g. Atkreipkite dėmesį, kad svorio ir dydžio santykiai atskiruose modeliuose yra nevienodi, tai įtakoja tiek užmetimo nuotolį, tiek traukimo greitį, tiek šios serijos blizgių animaciją.
Tiesa, dabar kalbu apie modifikaciją su trišakiu kabliuku, kuris prikabintas ant žiedelio. Nes tokiu pat pavadinimu rasite ir Lucky John S su įlituotu paprastu kabliuku, bei su trišakiu, kuris pakabintas ant grandinėlės. Kad nesipainiotumėte, paaiškinsiu, kad šios serijos blizgučių variacijos žymimos dar ir simboliais, pradedant S-1 (tai mažiausioji ir lengviausioji versija), už ją sunkesnė bei didesnė pagal eilę bus Lucky John S-2 ir taip toliau...
Kuomet blizgės gabaritai pagal skaičių gerokai didesni už masę, toks masalas skries prastai, nelabai gelbėja ir jo forma arba svorio centro koncentravimo vieta. Aišku, plati blizgė turės prastesnes aerodinamines savybes nei siaura, čia net kalbos nėra.
Kadangi Lucky John S yra iš siauresnių kategorijos, tai siūlyčiau vidutinio dydžio blizgutes, t. y. 4,2 ir 5,5 cm dydžio, kurios atitinkamai svers 3 ir 6 g. Ypač pastaroji, nes dabar jau masė bus didesnė už dydį ir tai labai juntama svaidant masalą. Nors smulkesni salačiai labiau kibs ant mažesnės.
Ši blizgė paprastai parduodama trijų spalvų: balto, geltono ir vario spalvos metalų. Žodžiu, klasika, kuomet gaudai salačius ar bet kokias kitas plėšrūnes vartiklėmis.
Kaip minėjau, yra analogiška pagal formą Lucky John S žieminė blizgutė, kuriai prikabintas trišakiukas su grandinėle. Šiaip jau tas grandinėles, jei ruošdavausi spiningauti, nusiimdavau, tegul paguli stalčiuje iki žiemos, ir kabindavau paprastus trišakius kabliukus. Taip galima daryti ir su šia blizge.
Beje, atkreipkite dėmesį, ji vos sunkesnė už prieš tai aprašytą, kadangi 4,2 g modelis bus 4 cm dydžio, o 5,5 cm dydžio blizgutės svers 7 g. Nors gal ir nesunkesnė, specialiai nesvėriau, labai gali būti, kad tas papildomas gramas yra dėl to, kad blizgė su grandinėle.
Spiningaujant tokiomis blizgėmis neapsiriboju vien tolygiu jų traukimu. Yra porą būdų, kaip paįvairinti šių vilioklių animaciją.
Galima traukti blizgutę greičiau ir lėčiau sukant ritę. Tokio tipo žieminė blizgė, o ji yra ne tas visiškas žieminis „vinukas“, kuris momentaliai grimzta į dugną praktiškai nenukrypdamas nuo vertikalės, sulėtinant tempą tik kažkiek labiau nuleidžia savo galinę kūno dalį, bet iš esmės išlaiko horizontalią padėtį keisdama plaukimo horizontą.
Tačiau dar geriau yra daryti trumpas pauzes. Jos apsiriboja 1–2 s, nors lėtesnėje tėkmėje tai jau gana daug. Ir pakankamai efektyvu, nes, jei jau prakalbau apie salačius, gana dažnai tada plėšrūnai ir „kaldavo“ į masalą. Blizgutė tuo metu stabtelėdavo ir imdavo planiruoti žemyn, kas veikiausiai primindavo salačio uodega „priplotą“ ir apsvaigusią, netekusią orientacijos aukšlę. Na, bet čia jau teoriniai pasvarstymai...
Trečias ir itin efektyvus būdas – tvičinguoti. Taip, būtent panaudoti tvičinimo elementus, nors, aišku, tam reikia ir standesnio spiningo, būtinas pintas valas. Visgi tvičingavimui gal net geriau rinktis mano neseniai, nors ir netiesiogiai, bet išpeiktas „vinukų“ kategorijos žiemines blizgutes arba tas, kurių svorio centras yra ties pačių kūnelio viduriu.
Gal stebina, kad siūlau tvičinguoti labai nepanašius modelius, bet jie išties tam labiausiai tinka. Tačiau jų žaidimas labai skirsis. Beje, žūklavietės, kuriose taip animuosite masalus, irgi bus skirtingos. Konkretizuosiu.
Lucky John Peip gal ir nėra klasikinis „vinukas“, bet blizgutės forma tikrai ne tokia, kad sklęstų labai toli nuo vertikalės, kai žuvauji žiemą iš po ledo. Juolab, ji yra gana sunki. Faktiškai – tai lygi, aptaki blizgutė, kuriai reikia suteikti animaciją aktyviai dirbant žieminiu spiningėliu. Spiningaujant irgi tas pats – tvičinguojame ir gana aktyviai, sakyčiau, kad netgi agresyviai. Bet kitąsyk salačiai nori agresyvaus masalo žaidimo.
Tam puikiai tinka abu modeliai, t. y. 5 ir 6 cm dydžio blizgutės, kurios sveria 9 ir 11,3 g. Užsimeta šios blizgutės puikiai, galima svaidyti su atitinkama įranga tikrai toli bei taikliai net ir vėjuotą dieną.
Dar vienas šios blizgutės privalumas – spalvinė gama. Privalumas būtent tvičinguojant, nes, kaip sakiau, dirbame kotu nesustodami, masalas juda aktyviai, tad Lucky John Peip hologramos suteikia masalui papildomo „šarmo“ savo blyksėjimais vandenyje. Todėl pagyrimas gamintojams, kad būtent šiuos vilioklius, bet ne „lėtaeiges“ blizgutes išgražino holograma.
Ak, taip, reikėtų pasakyti, kad šis masalas, kaip ir lig tol minėti sunkesni modeliai netiks tvičingavimui, traukimui lėtinant-greitinant tempą, kuomet daromos pauzės, sekliose rėvose, nes kaipmat „pasigaus“ dugną. Tokiose vietose galimi tik tolygūs ir greiti vilioklių traukimai. Beje, srovės stiprumas Lucky John Peip žaidimo praktiškai neįtakoja.
Visai kitaip tvičinguojame Lucky John Scandi žieminę blizgutę. 6 cm modelis yra 12,5 g. tad bus gana sunkus, jei lyginsime, tarkim, su Lucky John S-1, bet tokios blizgės lenkimas ir svorio centro koncentracija ja daro ta labiau įprastine vartikle. Išties Lucky John Scandi nėra tokia, čia tik vizualinis panašumas, nebent vartiklės įvaizdis kažkiek ryškėja traukiant šitą modelį tolygiai.
Patarčiai bandyti ir tvičinguoti. Tik dabar tektų dirbti spiningu kur kas plastiškiau, patraukimai turėtų būti mažiau akcentuoti, galima daryti trumpas pauzes.
Lucky John Scandi man būdavo geresnė stovinčiuose vandenyse arba lėtesnėje tėkmėje. Ir laimikiai jau kiti. Nežinau, gal lemia masalo žaidimo braižas, gal traukimo technika, gal pasirinktos žūklavietės, bet ši blizgė – masalas stambiems ešeriams. Kitaip nei žiemą žuvaujant iš po ledo, maži ešeriukai į ją beveik nereaguoja, o didieji kupriai net labai vertina šią blizgę.
Ant trišakių kabliukų esančios akutės, kurias taip mėgsta žiemą ešeriai, vasarą irgi nemaišo, sakyčiau, kad toks papuošimas lygiai taip pat sėkmingai traukia dryžuotuosius. Salačiai akučių irgi nesibaido.
Ir vėl berašydamas įsijaučiau, galėčiau paminėti daugiau modelių, bet gal užteks.
Reziumė – bandykite spiningauti žieminėmis vertikaliosiomis blizgutėmis ir nustebsite, kad jos yra netgi labai kibios atviro vandens sezono metu. Ir žvejojant ne tik salačius ar ešerius, bet ir šapalus, meknes, netgi lydekas ir sterkus.
Romualdas Žilinskas
