Kabliuko dydžiai ir formos

Senos kartos žvejai dar nuo sovietinių laikų buvo įpratę, kad kabliuko numeris didėjo sulig jo dydžiu (nesu tarybinės santvarkos gerbėjas, bet toks principas, mano manymu, logiškesnis). Panašiai yra ir dabar, tačiau šitai galioja tik labai dideliems kabliukams, kuriuos gėluosiuose vandenyse naudojame labai retai, na, nebent gaudydami šamus ar kitas labai stambias žuvis.

Dabar yra priešingai – įprastinių mūsų naudojamų kabliukų numerių skaičiai didėja mažėjant kabliuko dydžiui. Kuomet „prieinama“ iki standartinio Nr. 1, sekantis pagal didumą jau yra kabliukas su numeriu Nr. 1/0 (dabar jau kalbu apie minėtus didelius kabliukus), toliau seka: 2/0, 3/0, 4/0 ir t. t., o tai reiškia, kad jei nekreiptume dėmesio į tą nulį bei pasvirą brūkšnį, kabliukų numeriai atitinka mums tą labiau suprantamą tendenciją – kuo didesnis yra daiktas, tuo didesnis yra ir jo numeris. Tačiau, kaip sakiau, nuolat mūsų žvejų naudojamų kabliukų dydžiai bus atvirkštiniai – reiškia, kad, pavyzdžiui, Nr. 10 kabliukas yra didesnis už Nr. 20. Kabliuko dydis nusakomas smaigalio nuotoliu nuo jo kotelio, jis yra toks: Nr. 10 kabliuko plotis bus apie 5 mm, o Nr. 16 – apie 3 mm ir panašiai. Sakau „apie“, nes skirtingų gamintojų kabliukai gali skirtis, netgi to paties gamintojo tam tikrų serijų kabliukai taip pat gali turėti nedidelę paklaidą. Skirtingų formų kabliukai paprastai turi ir skirtingos formos gylius. Gylio bei formos derinys nustatomas empiriniu būdu, reiškia, kad tai yra ilgalaikės praktikos išdava. Tarkim, gaudant žuvis su maža burnos ertme (gružliui, kuojai) ant sąlyginai ilgų masalų (sliekų, atlaužto batono minkštimo) geriausiai tiks kabliukai su ilgu gyliu, o žvejojant stiprias žuvis su mėsingomis lūpomis (karpiui, ūsoriui) ant nedidelių masalų (kviečių, uodo trūklio lervų) tinkamiausi kabliukai bus su trumpu gyliu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tą faktą, kad didesnis kabliukas nebūtinai bus stipresnis. Žinoma, dažniausiai didesni kabliukai gaminami iš storesnės vielos ir toks požiūris yra natūralus, bet tai priklauso nuo serijos ir kai kuriose jų, tarkim, Nr. 10 kabliukai bus tokio paties storio kaip Nr. 20. Kuo mažesnis kabliukas, tuo trumpesnis yra jo smaigalys bei kotelis, o tuo pačiu mažėja laužimo kampas (sverto principas), kada kabliukas įsminga žuviai į gerklę. Suprantama, jog mažesnis kabliukas turi mažiau galimybių sulinkti arba lūžti, jei jis yra pagamintas iš tokio pat diametro vielos, kaip ir didesnis.

Viršutinė kabliuko dalis (kotelio pabaiga) gali būti trijų formų, nuo jų priklauso kaip mes rišime kabliuką. Pačios populiariausios yra dvi formos: auselė (kilpelė) ir lopetėlė. Šiuo metu vis dažniau siūlomi kabliukai su kilpelėmis (Gamakatsu 1223F) ir jie, beje, yra geriausi. Turiu omenyje tą faktą, kad pririšus kabliuką, jo kotelis bus tartum valo tęsinys ir išeinanti iš mazgelio valo dalis atsidurs ties kotelio viduriu. Taip pririštas kabliukas gerai sminga žuviai į lūpas, tuščių pakirtimų skaičius būna minimalus. Jei kabliukas yra su lopetėle (Gamakatsu 1110N), visada reikia stengtis, kad išeinanti iš mazgelio valo dalis būtų toje kotelio pusėje, kur yra jo linkis (atsukta į gylį), kadangi priešingu atveju mes labai nerezultatyviai pakirtinėsime laimikį. Tai, beje, yra dažna pradedančiųjų meškeriotojų klaida. Nuomonė, kad kabliuko kilpelė geriau matoma žuvims, yra visiškai nepagrįsta, ji likusi dar nuo tų senų tarybinių laikų, kai kabliukai buvo gaminami iš storos vielos ir su „nepadoriai“ stambiais auselėmis valui verti. Tokie kabliukai universalesni, juolab visada bus geresni storam valui rišti, jie taip pat labiau tinkami ir gaudant su pinta gija.

Yra kabliukų ir be jokių kilpelių ar lopetėlių, jų kotelis baigiasi tiesiog nukirsta viela. Tačiau valui tvirtinti ant kotelio galo padarytos kelios įspaudos (savotiški įkirtimai), kuriose užstringa surišto valo mazgelis. Tačiau tokie kabliukai pas mus reti, jie naudojami gaudant tik labai plonu valu (paprastai iki 0,01 mm diametro), geri tada, kai norime masalą nustumti nuo kotelio ant valo, kad visiškai vilioklyje pasislėptų kabliukas.

Kabliukų smaigalys dažniau yra lenktas vienoje plokštumoje. Tačiau pastaruoju metu imta gaminti daug įvairių kabliukų, kurie turi kelias lenkimo vietas ir jų smaigalys yra tartum atlenktas į šoną (Gamakatsu 1060NS). Kai kurių meškeriotojų įsitikinimu, tokie geriau įsikerta žuviai. Tačiau toji nuostata tikrai nepagrįsta, iš tiesų, kiek rodo praktika, pakirtimų skaičius gaudant šiais kabliukais išlieka toks pats, esmė yra visai ne šoniniame lenkime. Manding, šie teiginiai yra labiau reklaminiai triukai. Juolab, kad kažkada pasirodę tokio tipo kabliukai kartais netgi būdavo silpnesni už tradicinius, jie greičiau lūždavo arba sulinkdavo, nors, aišku, daug kas priklausė nuo gamintojo, dabar su šiomis problemomis nebesusiduriu.

Pasitaiko kabliukų, kurie turi tartum pakartotiną linkį toje pačioje plokštumoje, dabar jų yra įvairiausių variacijų, veikiausiai visų net nematęs. Galiu paminėti keletą populiaresnių. Tai – vadinamasis „erelio nagas“, kada į vidų palenktas gylys (nepainiokite su firma „Eagle Claw“, kuri prekiauja pačiais įvairiausiais kabliukais ir kitomis žūklės prekėmis), „paukščio snapas“, kuomet kabliukas turi lenkimą ties smaigaliu ir ties koteliu (pas mus juos kažkodėl vadina „karšiniais“ kabliukais), „pusapvaliai“, kuriuose sulenktas dar ir kotelis. Visi šie kabliukai ne prasčiau laiko pakirstas žuvis nei įprastiniai ir žvynuotosios labai retai nuo jų atsikabina. Tokie kabliukai gaminami specifinėms žūkles sąlygoms, nors kai kurie jų yra daugiau ar mažiau universalūs, todėl mūsų žvejai juos perka daug nesukdami galvos, kokia iš tiesų yra tų kabliukų tikslinė paskirtis.

Standartiniai kabliukai turi gylio užkarpėles (barzdeles), kurios prilaiko ant jų užmautą masalą ir neleidžia laisvai atsikabinti žuviai. Tačiau yra kabliukų be barzdelių, jie skirti gaudyti smulkioms žuvims, dažnai naudojami ir žvejų sportininkų. Tai, kad tokie kabliukai padaro mažesnes žaizdas žuvims ir yra rekomenduojami „pagavai-paleisk“ žūklės stiliui, deja, neturi pagrindo, nes mokslininkų įrodyta, kad kabliukai be užkarpėlių netgi labiau žaloja žvynuotąsias.

Užkarpėlės taip pat gali būti ant kabliukų kotelių (Gamakatsu 5060R). Paprastai tokie kabliukai yra didesni, pagaminti iš storesnės vielos, jie naudojami stambiems gyviems masalams (naktiniams sliekams), kad pastarieji nenuslinktų gylio link ir tvirčiau laikytųsi ant kabliuko.

Romualdas Žilinskas