Išsamiai apie membranines bridkelnes. Trečia dalis
Nors apie braidymo batus jau užsiminiau praeitoje straipsnio dalyje, bet vėl grįžkime prie bridbačių ir pažiūrėkime į juos kitu rakursu, nes teisingas braidymo batų dydžio parinkimas yra vienas svarbiausių dalykų, kad neopreninės membraninių bridkelnių kojinės tarnautų kuo ilgiau ir nebūtų pažeidžiamos.
Batai visada turi būti parenkami ne pagal basos pėdos dydį, o pagal pėdą su neoprenine kojine. Neoprenas jau pats prideda tam tikrą papildomą tūrį, todėl renkantis batus paprastai imamas didesnis dydis nei kasdienės avalynės.
Standartiškai laikoma, kad batai turėtų būti didesni maždaug 1–1,5 dydžio nei realus nešiojamas batų numeris. Pavyzdžiui, jei žmogus įprastai avi 43 dydžio batus, tai braidymo batai turėtų būti 44–45 dydžio. Tačiau kokio dydžio skirtumą rinktis priklauso nuo kelių dedamųjų, nes praktikoje gali būti kitaip nei čia nurodžiau.
Batų funkcija, į kurią mažai kas kreipia dėmesį
Visų pirma, bridbačių dydis priklauso nuo neopreno storio. Kuo storesnis neoprenas, tuo daugiau papildomo vidinio tūrio. Dažniausiai naudojami 3–4 mm neopreno kojinės. Jei neoprenas storesnis (tarkim, 5 mm, kas retai, bet visgi pasitaiko), reikia dar plius pusės dydžio batų arba bridbačius pirkite dviem numeriais didesnius, nei yra realus jūsų pėdos dydis.
Reikšmę turi ir papildomai mūvimos kojinės. Jei planuojama po neoprenine kojine mūvėti termo arba vilnones kojines (ypač žvejojant žiemą ar šaltu oru), būtina tai įvertinti ir rinktis bent pusę dydžio didesnius batus.
Sekantis faktorius yra batų modelio konstrukcija. Kai kurie batai būna platesni ar siauresni, todėl realiai matuojantis galima jausti, kad vieno modelio batai tinka vienu numeriu didesni, kiti – pusantro ar dviem numeriais. Svarbiausia, kad batai neturi būti nei per ankšti, nei per laisvi. Idealus variantas, kuomet batas apsiavus yra sąlyginai laisvas, bet ne smukčioja, pirštai neturi remtis į priekinę bato sienelę net ir leidžiantis žemyn nuo kranto ar vaikštant nelygiu dugnu. Deja, tokių dalykų žūklės parduotuvėse nepatikrinsi...
Todėl ir vėl reziumuoju: braidymo kelnių kojinės neopreno storis yra vienas iš faktorių, tačiau visada viską reikia vertinti kompleksiškai – atsižvelgiant į visus aukščiau minėtus veiksnius.
Bridkelnės paprastai turi petnešas, juosmens diržą, įvairias kišenes. Kuo daugiau tokių detalių – tuo daugiau galimybių jas prisitaikyti žvejojant. Tačiau kartais mažiau reiškia daugiau. Aš čia kalbu apie perteklines kišenes, užtrauktuką ant priekio „gamtiniams reikalams“ (turiu ir tokias bridkelnes) ir panašiai, kas neretai gali būti dar viena vieta, kuri kaups drėgmę arba praleis iš išorės vandenį.
Kas slypi už etiketės „Pagaminta JAV“, „Pagaminta Japonijoje“...
Žvejų tarpe dažnai įsivaizduojama, kad jeigu ant gaminio nurodyta „USA“ arba „Japan“, reiškia, jog visas gamybos procesas vyksta vienoje šalyje. Realybė yra kur kas sudėtingesnė, nes šiuolaikinė žvejybos aprangos gamyba remiasi globaliomis tiekimo grandinėmis.
Dauguma žinomų gamintojų, net ir tokių kaip Simms, Patagonia, Orvis ir kitų, gaminių dizainą, brėžinius, technologinius sprendimus kuria savo centrinėse būstinėse – JAV, Skandinavijoje, Vokietijoje, tačiau reali gamyba vykdoma tarptautiniu mastu, o skirtingos detalės atkeliauja iš įvairių pasaulio šalių. Netgi galiu išvardyti pagrindinių komponentų kilmę:
1. Membraninis audinys. Didžioji dalis membraninių audinių gaminama Japonijoje (Toray, Toyota Tsusho), Pietų Korėjoje, Kinijoje. GORE-TEX, viena žinomiausių membranų, originaliai kuriama JAV, tačiau gaminama ir kai kuriuose padaliniuose Azijoje. Membranos gamyba – atskira aukštųjų technologijų sritis, kur specializuojasi tik keletas gamyklų pasaulyje.
2. Išorinis tekstilinis sluoksnis. Poliesterio ir nailono tekstilė dažniausiai audžiama Kinijoje, Taivane, Pietų Korėjoje. Ten pat ji dažoma, apdirbama, dengiama DWR danga.
3. Vidinis pamušalas (jei naudojamas 3L variantas). Tinkleliniai audiniai ar mikroflisiniai pamušalai beveik visada gaminami Azijoje: dažniausiai – Kinijoje, Taivane, kartais – Vietname.
4. Siūlai ir jų padengimas. Siūlai bridkelnėms dažnai gaminami Vokietijoje (pavyzdžiui, AMANN bendrovėje), Japonijoje, JAV, tačiau didelė dalis pigesnių siūlų tiekiama iš Kinijos. Brangiausi siūlai būna apdorojami specialiomis medžiagomis, todėl jie atsparūs UV, cheminiam poveikiui, trinčiai.
5. Siūlių sandarinimo juostos arba kitaip termojuostos (tape sealing). Labai aukštos kokybės termojuostos dažnai gaminamos Japonijoje (pavyzdžiui., Bemis, Konishi firmose), nes reikalauja itin precizinės technologijos.
6. Neopreninės kojinės. Neoprenas gaminamas labai nedaugelyje gamyklų pasaulyje. Geriausias, kokybiškiausias chloropreno neoprenas gaminamas Japonijoje (pavyzdžiui, Yamamoto Corporation bendrovėje). Tačiau didelė masinė mažiau kokybiško neopreno gamyba vyksta Kinijoje ir Pietų Korėjoje.
7. Petnešos, sagtys, užtrauktukai, reguliatoriai. Sagtys daromos dažniausiai Japonijos YKK bendrovėje (Yoshida Kogyo Kabushikikaisha – aukščiausias gaminių standartas) ar Nifco firmoje. Petnešų elastingi dirželiai gaminami JAV, Japonijoje, Kinijoje. Užtrauktukai – YKK (Japonija), JAV, kartais Kinijoje pritaikius licencijuotą gamybą.
8. Galutinis pasiuvimas ir kokybės patikra. Bridkelniu „surinkimas“ dažniausiai vyksta Vietname, Kinijoje, Kambodžoje, kartais Bangladeše. Aukščiausios klasės bridkelnės (tarkim, Simms G4, Patagonia Expedition) finale testuojamos JAV ar Europos gamyklose, nors siuvimo procesas ir būna atliktas Azijoje.
Tokia gamybos strategija leidžia pasiekti optimalų kainos, kokybės ir efektyvumo santykį, todėl praktiškai jokia kompanija šiais laikais negamina visko po vienu stogu. Netgi aukščiausios kokybės gaminiai yra globalūs, nors ir gaminami pagal labai griežtus kokybės reikalavimus.
Kita vertus, užtikrinti šimtaprocentinę kokybę praktiškai yra labai sunku. Tad nereikia stebėtis, kad įsigytos bridkelnės nepateisina lūkesčių. Aišku, kuo brangesnės, kuo aukštesnės klasės, tuo daugiau garantijos, kad braidymo kelnės atitiks gamintojo deklaruojamą gerą kvėpavimą, ilgaamžiškumą, patogumą ir panašiai.
Apibendrindamas galiu pasakyti tai, ko kai kurie žvejai mažiausiai tikisi. Etiketės „Made in USA“, „Made in Japan“ ir panašiai pagal tarptautinius standartus būna kabinamos tuomet, kada galutinis kokybės patikrinimas atliekamas pagrindinėje kompanijos būstinėje (pavyzdžiui, JAV). Tačiau visa esmė tame, kad leidžiama žymėti gaminį „Made in USA“, net jei dauguma jo dalių atkeliavo iš kitų šalių.
Kai ką pamiršau paminėti straipsnyje, tačiau neįterpsiu į tekstą, o parašysiu atskiru skyreliu.
Klijai bridkelnių gamyboje
Klijai – vienas iš tų nematomų, bet itin svarbių komponentų, apie kuriuos dauguma žvejų net nesusimąsto, kai kalba pakrypsta apie bridkelnių kokybę. Iš tiesų be klijų nebūtų nei tinkamai sandarių siūlių, nei kokybiškų membraninių audinių, nei tvirtai priklijuotų neopreninių kojinių. Klijai naudojami praktiškai kiekviename gamybos etape.
Visų pirma, klijai būtini laminuojant membraninį audinį. Membrana pati viena mechaninio krūvio neatlaiko, todėl virš jos laminuojamas apsauginis viršutinis sluoksnis, o iš vidinės pusės klijuojamas pamušalas. Visa tai daroma naudojant labai specifinius klijus, kurie turi būti elastingi, atsparūs drėgmei ir temperatūrų svyravimams.
Antra, klijai naudojami neopreninių kojinių gamyboje. Čia reikalingi itin elastingi klijai, kurie neprarastų savo savybių nuolat lenkiant, spaudžiant, tempiant ar vaikštant. Jei klijai bus prastos kokybės, kojinių siūlės ilgainiui ims leisti vandenį, atsiras įtrūkimų, ištrupės klijų sluoksnis.
Trečia – siūlių sandarinimas (vadinamasis „tape sealing“). Net ir pačios kokybiškiausios siūlės bridkelnėse būna papildomai užlydomos specialiomis klijų juostomis, kurios apsaugo siuvimo vietas nuo pratekėjimo.
Kur gaminami šie klijai? Čia geografija plati, tačiau dominuoja kelios šalys, bet Japonija yra absoliuti lyderė gaminant aukščiausios kokybės klijus. Tokios kompanijos kaip Toray ar Mitsui Chemicals tiekia pasauliui elastingus polimerinius laminavimo ir siūlių sandarinimo klijus.
Vokietijoje įsikūrę ir dirba tokie chemijos gigantai, kaip BASF ar Covestro, gaminantys poliuretano pagrindo klijus, naudojamus membranų pramonėje. Azijos šalys taip pat skverbiasi į tą rinką, todėl Pietų Korėja ir Taivanas yra sparčiai augantys tiekėjai gaminantys kokybiškus termo-klijus tekstilei.
JAV turi didelę rinką, čia parduodama itin daug bridkelnių, įsikūrusios elitinės braidymo kelnes gaminančios firmos, todėl rastume ir šiems drabužiams tiekiančias klijus kai kurias žymias bendroves. Pavyzdžiui, Huntsman, gamina specializuotus klijų mišinius tekstilės ir membranų gamybai.
Pigios bridkelnės, ypač kiniškos kilmės, dažnai gaminamos naudojant paprastesnius kiniškus klijus – jie pigesni, bet ne tokie ilgaamžiai. Kuo brangesnės ir kokybiškesnės bridkelnės, tuo didesnė tikimybė, kad jose naudojami japonų, vokiečių ar amerikiečių gamybos klijai. Kai kurie žymiausi gamintojai (pavyzdžiui, Simms, Patagonia, Orvis) net nurodo viešai, su kokiais klijų tiekėjais kartu dirba – tai savotiškas kokybės ženklas žvejams profesionalams.
Yra ir kitokių klijų grupė bridkelnėms – jie reikalingi šių drabužių „remontui“. Tačiau apie tai – sekančioje šio straipsnio dalyje.
Bus daugiau.
Romualdas Žilinskas
