O čia tai bent 027

Tigrinė žuvis arba kitaip žuvis Galiotas savo išvaizda išgąsdintų bet kurį žvejį. Ji turi aštrius gerai matomus stambius dantis, užauga iki 70 kg svorio. Gyvena Kongo upės baseine. Beje, išvaizda atitinka ir šios žuvies būdą – ji yra plėšrūnė, labai agresyvi ir užfiksuota atvejų, kad šioji monstrė puolė bei sužalojo žmones. (1 pav.)

Keturdančių pūsliažuvių (Tetraodontidae) kūno paviršius ištisai nusėtas dygliais. Pirmojo nugarinio bei pilvinių pelekų nėra. Nuo skrandžio atsišakoja maišas, kurį pajaudinta žuvis pripildo vandens ir oro. Tada ji tampa rutuliška su pašiauštais dygliais ir plūduriuoja vandens paviršiuje pilvu į viršų. Šio žuvies išvaizda gana apgaulinga, kadangi jos atrodo netgi truputį komiškai. Iš tiesų būkite atsargūs – pūsliažuvių dygliai nuodingi, įsidūrus galima netgi mirti. Iš viso žinomos net 186 šių žuvų rūšys. (2 pav.)

Fugu (Takifugu niphobles) – taip pat yra pūsliažuvė. Tai – labai nuodinga žuvis, kurios nuodai stipresni už kalio cianidą, tačiau Japonijoje, labai rūpestingai paruošta, laikoma didžiausiu skanėstu. Kasmet Tekančios saulės šalyje miršta bent po keletą šios žuvies patiekalų gurmanų. Baidydama plėšrūnus fugu savo nervus paralyžuojančius nuodus gali išskirti į vandenį. Kaip ir kitos pūsliažuvės, ji dar sugeba išsipūsti, prisirydama vandens į skrandyje esantį maišą; tuomet kūno šonuose esantys dygliai pakyla. (3 pav.)

Apie piranijas girdėjo visi – šios žuvys gali nukąsti netgi žvejui pirštą, per keliolika minučių piranijų būrys sudoroja į upę patekusį stambų galviją. Visgi pačiomis plėšriausiomis iš jų laikomos juodosios piranijos (Serrasalmus rhombeus), kurios gyvena Amazonėje bei jos intakuose, taip pat dar keliose Pietų Amerikos upėse. Užauga iki 26 cm dydžio. (4 pav.)

Monte Alegre, Brazilijoje, apvirtus kanojai, piranijos suėdė gyvą šešiametę. Nelaimė įvyko šeimos atostogų metu, kai ji leido dieną su močiute ir dar keliais vaikais, plaukiodamos kanoja Rio Maicuru upe. Kai pagaliau pavyko mergaitę ištraukti iš vandens, žuvys žudikės jau buvo spėjusios visiškai nuėsti jos kojas. (5 pav.)

Britų keliautojas ir žinomas žvejys Jeremy Wade yra pagavęs bene didžiausią lig šiol žinomą piraniją. Kelionės metų Afrikoje, Kongo upėje sužvejojo apie pusantro metro dydžio piraniją. 32 žuvies dantys savo dydžiu prilygo baltojo ryklio dantims. (6 pav.)

Žuvis vampyras arba pajara (Hydrolycus scomberoides) priklauso (Cynodontidae) šeimai. Nors šioje žuvų šeimoje absoliučią daugumą sudaro taikiosios nedidelės žuvelės, pažvelgus į pajarą, tampa aišku, kad priešais mus – tikrai arši plėšrūnė. Pas suaugusius individus ryškiai išsiskiria iš apatinio žandikaulio kyšančios iltys. Įdomu tai, kad jos netrukdo žuviai susičiaupti, nes viršutiniame žandikaulyje yra specialios skylutės, į kurias tartum įsistato pajarų dantys. (7 pav.)

Bukasnukis ryklys arba jautinis ryklys (Carcharhinus leucas) – viena iš kelių kremzlinių žuvų rūšių, gyvenanti ir gėlavandeniuose vandens telkiniuose. Bukasnukiai rykliai paplitę daugelyje tropinių jūrų pakrančių, lagūnų, užutėkių. Paprastai laikosi ne didesniame nei 30 m gylyje. Šie rykliai dažnai įplaukia ir į didesnes tropines upes – Zambezę, Amazonę, Brisbeną, Gango–Bramaputros deltą, Misisipę. Bukasnukiai rykliai gyvena gėlavandeniame Nikaragvos ežere, kurį pasiekia 200 km ilgio San Chuano upe (pakeliui įveikdami slenksčius). Amazonėje bukasnukis ryklys užfiksuotas ties Ikitosu (4000 km aukštyn upe). Suaugęs bukasnukis ryklys gali siekti 3,5 m ilgį ir sverti iki 318 kg. Bukasnukiai rykliai maitinasi žuvimis, kitais rykliais (tarp jų ir savo rūšies), vėžliais, delfinais, vėžiagyviais, paukščiais, sausumos žinduoliais. Medžioja dažniausiai pavieniui. Šie rykliai yra itin agresyvūs ir griebia bet kokią potencialią auką. Dėl savo agresyvumo ir gyvenimo greta sausumos, bukasnukiai rykliai yra vieni dažniausiai žmones užpuolančių ryklių. (8 pav.)

Skorpena ambola (Pteroidichthys amboinensis) žinoma nuo 1856 m. Ją lengva pažinti iš savotiškų „antakių“ – ataugų virš akių. Šiuo metu tai yra ne tokia ir reta jūrinė žuvis, tačiau negali nestebinti jos išvaizda – vargu ar moterys tokia „gražuole“ susižavėtų. (9 pav.)

Žuvis-varlė (Histiophryne psychedelica) atrasta tik šiame šimtmetyje, t. y. 2009 m. Tai – labai neįprasta žuvis. Jos uodeginis pelekas išlenktas į šoną, krūtininiai pelekai – panašūs į gyvūno letenėles. Didelė galva, viena šalia kitos į priekį nukreiptos akys dar labiau sustiprina įspūdį, kad matome kažkokį egzotišką gyvūną, tačiau tikrai ne žuvį. Įdomiausi, kad žuvis-varlė (todėl toks ir pavadinimas!) ne plaukioja, o atsispirdama nuo dugno krūtininiais pelekais, šokčioja dugnu. (10 pav.)