O čia tai bent 021

Žuvis mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais lenkia mėsą. Ji ne tik skani, bet ir ypač naudinga ir sveikatai, ir grožiui. Beveik visos žuvys turi nuo 0,2 iki 35 proc. riebalų, kurių sudėtyje yra itin vertingų organizmui polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino A, D, C, PP, E, B, lengvai virškinama ir greitai pasisavinama organizmo. Labai sveika valgyti ne tik liesą, bet ir riebią žuvį. Nustatyta, kad žuvis yra vienintelis produktas, kuris kuo riebesnis - tuo naudingesnis žmogaus organizmui. Mūsų organizmui dažnai trūksta omega – 3, kurio organizmas negamina, o žuvyje gausu šios medžiagos. Žmonės, gaunantys pakankamai omega 3 riebiųjų rūgščių, rečiau serga įvairiomis ligomis, tokiomis kaip: vėžiu, astma, depresija, širdies ligomis. Per dieną šių riebiųjų rūgščių mūsų organizmas turi gauti 0,5 g. Kad gautumėme šią normą, pakanka valgyti žuvį 2 kartus per savaitę. Smulkių arba konservuotų žuvų kaulai yra minkšti, lengvai sukramtomi, su jais gaunamas didelis kalcio kiekis. Taip pat žuvyje yra fosforo, geležies, vario, kalio, seleno, jūrų žuvyse – jodo. Be to, žuvis tinka žmonėms, kuriems reikia riboti druskos kiekį organizme, nes šviežioje žuvyje yra mažai natrio. (1 pav.)

Didžiausias Lietuvoje salatis svėrė 7,45 kg ir buvo 90 cm ilgio. Ši žuvis sugauta rokiškėno Stasio Pundziaus Sartų ežere 2016 m. lapkričio 13 d. Kol kas tai yra naujausias mūsų šalies žvejų mėgėjų rekordas, kurį užfiksavo agentūra „Factum“. (2 pav.)

Pažiūrėjus į bet kurią žuvį galima pagalvoti, kad ji yra kurčia, nes neturi ausų. Iš tikrųjų žuvys girdi, nors jų klausos organai iš išorės nematomi. Jie sudaryti iš vadinamojo labirinto, t. y. iš dviejų tarpusavyje kanalu sujungtų plėvinių pūslelių. Daugelyje šio labirinto vietų prieina klausos nervo atsišakojimai. Be to, labirintas palaiko ir žuvies pusiausvyrą, nes žuvų su pažeistu šiuo organu judesiai nekoordinuoti – jos sukasi aplinkui arba plaukia pilvu aukštyn. Žuvų ausys, t.y. labirintas, reaguoja į įvairaus dažnio garsus. Didžiausią garsų diapazoną girdi tos žuvys, kurių labirintas sujungtas su plaukiojamąja pūsle – tai karpinių šeimos žuvys, šamai. Todėl meškeriotojų keliamas triukšmas greičiau išbaidys karšį, karpį ar kuoją nei lydeką ar upėtakį. Vanduo labai gerai praleidžia garsus, todėl žuvys juos girdi iš labai toli. Pavyzdžiui, medžiojantis šamas smulkmės sukeltą garsą girdi net už 100 metrų, o ešerys – už 30 metrų. Tačiau žuvys negali nustatyti, iš kurios pusės sklinda garsas, išskyrus žemo dažnio garsus, kuriuos jos pagauna ne klausos organu, o šonine linija. (3 pav.)

Lietuvoje gyvena tik vienos rūšies šamas, kuris yra ir didžiausia Lietuvos gėlavandenė žuvis. Pasaulyje žinomos net 31 skirtingos šių žuvų šeimos. Joms priklauso daugiau kaip 2200 šamų rūšių. Jie gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dauguma šamų – gėlavandenės žuvys, nors yra ir jūrinių šamų. Didžiausia šamų įvairovė Pietų Amerikoje, kur ypač didele ūsuočių gausa pasižymi Amazonė ir jos intakai, ten yra priskaičiuojama apie 1200 šių žuvų rūšių. Visiems šamams būdingas bruožas - ūsai, kurie tarnauja kaip labai jautrus lietimo organas, kuriuo šios žuvys tyrinėja vandens telkinių dugną, ieško maisto. (4 pav.)

Pensilvanijos kalnuose, tamsiose olose, kur niekada nepapuola joks saulės spindulys, randami visiškai akli šamai, kurie puikiai jaučiasi. Toks prisitaikymas būdingas daugeliui olų vandens telkiniuose gyvenančių žuvų, kadangi čia vyrauja visiška tamsa ir regėjimas šiose sąlygose visai nereikalingas. Bėgant laikui tamsoje gyvenančios žuvys adaptuojasi prie sąlygų ir praranda regėjimą, tačiau kartu išlavėja kiti jutiminiai organai. (5 pav.)

Visame pasaulyje labiausiai vertinami juodieji ir raudonieji ikrai, tačiau japonai pirmenybę atiduoda silkių ikrams. Šis faktas gali pasirodyti keistas, jei japonai nenutuoktų apie silkių ikrų ypatingas savybes. Juose – iki 14 proc. gerojo cholesterino, iki 44 proc. riebalus skaidančio lecitino, B, A, D, E, C vitaminų rinkinys, daug geležies, jodo, kalcio, magnio, kalio, sieros, seleno, cinko, natrio, fosforo ir kitų mineralų – vos ne visa Mendelejevo lentelė. Ši gamtos sukurta „vaistinė“ puikiai stimuliuoja gyvybinius organizmo procesus - kraujyje didėja hemoglobino kiekis, normalizuojasi arterinis spaudimas, vyksta odos regeneracija. Beje, silkės ikrų poveikis odai toks didelis, kad Japonijoje labai populiarios kaukės iš šio produkto, kurios atstato pažeistas odos vietas, lygina raukšles ir stabdo senėjimo procesus. (6 pav.)

Breivikbotno uostelio ir „Soroya Havsfiske Senter“ meškeriojimo centro, esančių Norvegijos jūros Sorojos saloje vardai jau ne pirmą kartą atsiduria karščiausių meškeriojimo naujienų puslapiuose – pernai iš šio centro išplaukusio katerio ekipažas sumeškeriojo 41,79 kg svėrusią menkę, kuri tapo Europos rekordu. Žūklės gido Dariaus Ignatavičiaus, vadovaujančio „Soroya Havsfiske Senter“ centrui, žodžiais, 2013 m. vokiečių meškeriotojo Michaelio Eisele ištraukta menkė taip pat netilpo į dvi standartines laimikio dėžes, talpinančios po dvidešimt kilogramų žuvų, tačiau, kol ji neatsidūrė ant vietinės žuvies perdirbimo gamyklos svarstyklių „lėkštės“, niekas nesiėmė prognozuoti, kiek tiksliai svers įspūdingas laimikis. Tik, kai svarstyklių skalėje pasirodė skaičius 47,2 kg, dalyvavę svėrimo procedūroje centro darbuotojai ir meškeriotojai suvokė, jog tapo naujo pasaulio rekordo liudininkais. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas Niufaundlende, ties kurio krantais 1969 metais buvo sugauta 44,79 kg svėrusi menkė. Šis rekordas išsilaikė beveik pusę šimtmečio. (7 pav.)

Baltijos jūros rekordininkė yra Vokietijoje Veinbergene prie Langeland uostelio 2008 m. vasario 14 d. žvejo Tomo Bendnarzo sugauta 128 centimetrų ilgio menkė, kuri svėrė 29,1 kg. Lietuviški laimikiai Pietryčių Baltijoje ir Lietuvos priekrantėje didelės menkės – retas laimikis. Didžiausios menkės sugaunamos 50–76 metrų gylyje šiltuoju metu laiku. Lietuvos ekonominėje zonoje didžiausia sugauta menkė siekė 113 centimetrų. Tai įvyko 1993 metų rugsėjį. Apie šią žuvį yra mažai žinių, nes jos mokslininkams ištirti nepateko. Bemaž tokio paties ilgio žuvis sugauta 1996 metų liepą. Ji siekė 112,9 centimetro. Kiek šios žuvys svėrė, neužfiksuota. (8 pav.)

Nors gružlys – nedidelė žuvelė, tačiau jis vadinamas vandens švaros indikatoriumi ir dažnai apgyvendinamas rezervuaruose, iš kurių vanduo tiekiamas miestų gyventojams, o taip pat atominių elektrinių apytakinių sistemų baseinuose, nes gružliai akimirksniu sunerimsta, jei pajunta taršą. Kita vertus gružliai yra labai skanios žuvys. Prancūzijoje nuo senų laikų šios žuvelės vertinamos, kaip ypatingas delikatesas. (9 pav.)

Žvejai dažnai sapnuoja žuvis. O ką reiškia susapnuoti žuvį? Didelę žuvį sapne matyti, reiškia gausumą ir išteklių. Žuvys mažos – stoka, trukumai, o tiems, kurie jas gaudo, arba sapne mato – suvedžiojimas, suerzinimas ir liga. Rasti žuvis sapne negyvas, – tuščia viltis. Žuvys ant žemės – nusiminimas. Žuvis sapne matyti vandenyje nardančias – laimė. Žuvis turėti arba sugauti be tinklo – priepuolis, kuris skausmingai atsilieps žmogaus kūne. Jei žuvys bus plėmuotos – liga ir nusinuodijimo pavojus. Žuvys smirdančios ir aitrios – geriems persekiojimas, o nedoriems – kančios. Žuvis gryname ir tyrame vandenyje – didelė laimė. Žuvys sužeistos ir kruvinos – nauda. Žuvys keptos ir gardžios – naudingas maistas. Žuvys sūrios – trukdymai. (10 pav.)