O čia tai bent 009
Ikrai maistingas ir vienas vertingiausių mitybos produktų, kuriame gausu azotinių junginių ir vertingų riebalų. Mokslininkai ištyrė, kad karpio/sazano ikrelyje vidutiniškai – 64,08 proc. – vandens, 14,08 proc. – vitelino, 14,53 proc.- apvalkalų, 2,57 proc. – margarino ir elino, 0,27 proc. – cholesterino, 0,20 proc. – cerebrino, 3,04 proc. – lecitino, 0,39 proc. – alkoholio ištraukos, 0,03 proc. – dažiklio, druskų – chloro kalio, amonio, fosforo rūgšties ir kalio junginio, kalkių ir magnezijos bei geležies – 0,82 proc. tad nenuostabu, kad tokio vertingo produkto gviešiasi daugybė mėgėjų jais smaguriauti. Beje, atkreipkite dėmesį – ikruose yra ir alkoholio – nepiktnaudžiaukite jais... (1 pav.)
Australijos vandenyse kasmet būna... žuvų surašymas. Koks šis uždavinys sunkus galima tik įsivaizduoti, nes čionykščių žuvų įvairovė didžiulė: tik čia ir daugiau niekur galima pamatyti žuvį–drugelį, žuvį–triušį, žuvį–katiną, žuvį–žiurkę, žuvį–varlę ir netgi žuvį–seną žmoną. Australijos barjerinis rifas Mokslininkų teigimu, tokia įvairovė įmanoma todėl, kad žaliojo kontinento gamta – unikali. Tad nenuostabu, kad 80 proc. žuvų rūšių, gyvenančių Australijos vandenyse daugiau niekur kitur neaptinkamos. Ichtiologų duomenimis, Australiją skalaujančiose jūrose, kontinento ežeruose ir upėse gyvena per 700 žuvų rūšių. Kasmet profesionalų ir savanorių akvalangistų komandos leidžiasi į gelmę ir registruoja vienų ar kitų rūšių žuvis, o svarbiausia tikrina, ar įprastose vietose sutinkamos ypač retų rūšių žuvys. Narų surinktus duomenis vėliau tiria ir apdoroja ichtiologai. Nuotraukoje matote žuvį–triušį. (2 pav.)
Keturios povandeninių meškeriotojų šeimos (Caulophrynidae, Ceratiidae, Neoceratiidae ir Linophrynidae) turi labai neįprastą poravimosi metodą. Neįprastai maži, palyginus su patelėmis, patinai gyvena parazitinį gyvenimą savo išrinktųjų kūnuose. Pirmiausiai, atplaukęs patinas tartum bučiuoja patelę, tačiau tai yra apgaulė – jis savo aštriais dantukais įsikabina, tartum įsisiurbia prie patelės odos. Po kurio laiko patinėlio lūpos ir liežuvis suauga su patelės kūnu. Tada jis tampa jos dalimi ir netgi vyksta bendra kraujo cirkuliacija. Patelė nepatiria ypatingos skriaudos, nes, tarkim, (Ceratias holboelli) rūšies patelė išauga iki 120 cm ir gali sverti apie 7 kg, jos patinėlis bus vos 16 mm ilgio ir svers tik 14 mg. (3 pav.)
Povandeninių meškeriotojų (Ceratioidei), kurie gyvena labai giliai vandenyje nuolatinėje tamsoje, vizitinė kortelė yra ištįsęs nugarinio peleko spindulys, kuris iš tiesų primena meškerę. Šios „meškerės“ gale yra mažytis šviečiantis maišelis – eska. Tai – liauka, kuri užpildyta pilnomis šviečiančių bakterijų gleivėmis. „Masalas“ šviečia ne ištisai, bet priklausomai nuo žuvies noro – kuomet išsiplėtusios jos arterijos paduoda į liauką daugiau kraujo ir deguonies, kas sukelia bakterijų švytėjimą. Tad jos švyti tartum policijos automobilio žibintas – mirksi. (4 pav.)
Ypač egzotiškai atrodo viena povandeninių meškeriotojų rūšis. Tai – visiškai permatomas Haplophryne mollis, kuris turi dar ir labai ploną skeletą. Ši žuvelė yra ir šiaip jau nedidelė, trumpais pelekais, mažomis akimis, na, o viso to derinys, kaip matote, tikrai primena ne šios planetos gyventoją. (5 pav.)
Povandeninių meškeriotojų porūšis (Ceratioidei) apjungia 11 šeimų ir 120 rūšių žuvis. Jos gyvena nuo 1 500 iki 3 000 m. gelmėje. Ypatingas požymis – visos šios žuvys neturi pilvinių pelekų Paprastai jos būna juodos arba tamsiai rudos spalvos, tai – maskuotė tamsoje, bet gali būti netgi skaidrios. Pažiūrėkite, kokia egzotika, kokia formų įvairovė! (6 pav.)
Garra Rufa žuvytės priklauso karpinių žuvų šeimai. Daugiausia jos veisiasi Jordanijos, šiaurės Sirijos bei pietų Turkijos upėse. Ši žuvelė dar žinoma kaip žuvelė-daktaras, naudojama įvairioms odos gydymo ir gražinimo procedūroms. Gydomasis žuvyčių poveikis pirmiausia ir buvo užfiksuotas Turkijoje. Vietos gyventojai maudydamiesi pastebėjo, kad jos švelniai kramsnoja odą. Ištyrus atidžiau paaiškėjo, kad žuvytės minta besimaudančiųjų kojų ir rankų negyvomis odos ląstelėmis. Tai ne tik nepavojinga, dargi gali pagydyti sergančius žvyneline, psoriaze ir kitokiomis sunkiomis odos ligomis. Klinikiniai tyrimai parodė, jog šiomis ligomis sergančių žmonių odos būklė po procedūrų su žuvelėmis daugeliui pacientų ženkliai pagerėja. (7 pav.)
Ryklys goblinas – tai vienas keisčiausių ir nesimpatiškiausių vandenyje gyvenančių būtybių, priskiriamas prie senovinių ryklių. Ryklio išvaizda pilnai atitinka jo pavadinimą. Šios žuvys gyvena didesniame nei 200 metrų gylyje ir labiausiai yra paplitusios vandenyse netoli Japonijos krantų. Mokslininkai apie jas žino labai nedaug, nes tokių ryklių nebesutinkama jau šimtus metų, juk jie gyvena pačiame vandenyno dugne. Ryklio nosis panaši į paukščio snapą ir yra labai jautri – ji padeda šiai pabaisai orientuotis tamsoje. O vienas iš didžiausių klausimų, kankinančių biologus – kodėl ryklio kepenis tokios didelės. Jos sudaro net ketvirtadalį jo svorio. (8 pav.)
Azijos šalyse skaisčiai raudonais žvynais blykčiojanti arovana laikoma gerovės simboliu, o akvariumas su tokia žuvimi byloja apie namų šeimininko turtus ir respektabilumą. Nors kiekvienas Azijos gyventojas svajoja įsigyti žuvimi-drakonu vadinamą arovaną, tačiau šį malonumą sau gali leisti tik labai pasiturintys žmonės, nes raudonžvynės akvariumo gyventojos kaina gali siekti 50 000 JAV dolerių, o jos išlaikymas savininkui kasdien kainuoja 50 dolerių. Tačiau teigiama, jog išlaidos atsiperka su kaupu, mat, arovanos buvimas traukte traukia į turtingus namus pinigus. Brangiausia pasaulyje akvariumo gyventoja viena archaiškiausių žuvų mūsų planetoje, tačiau tokią išvaizdą, kokią ji turi dabar, arovana įgavo Indonezijoje, kur šios žuvys buvo nuo seno auginamos. Arovanos – žuvų pasaulio ilgaamžės, nes jų gyvenimo trukmė siekia 50 metų. Kultinės žuvys laikomos specialiuose akvariumuose su dangteliais, nes stambios arovanos sugeba iš vandens iššokti net 3 metrus. Arovanos turi puikų apetitą ir minta kirmelėmis, vabzdžiais, moliuskais, varlėmis ir net nedideliais driežais, todėl šios žuvys gali išaugti iki metro ilgio. Norintys įsigyti šią akvariumų brangenybę turi kreiptis į specialią žuvivaisos įmonę, kurioje veisiamos arovanos. Kiekvienas pirkėjas gauna sertifikatą, liudijantį, kad jo namuose stovinčiame akvariume plaukioja autentiškas egzempliorius, o žuvys, kurių kilmė nepatvirtinta sertifikatu, laikomos nevertingomis. (9 pav.)
Ne visos lapės yra mėsėdės. Tarkim, Crossocheilus siamensis – siūlinius dumblius valganti žuvis-lapė, mėgstama akvariumininkų. Tai – gėlavandenė karpinių šeimos dugninė žuvis. Natūraliai gyvena pietryčių Azijoje upėse, lietaus sezono metu patvinusiuose miškuose, pratekančiose žemapelkėse. Šios žuvys gerai šokinėja, tad reikėtų nepalikti atviro akvariumo. Užauga iki 16 cm. (10 pav.)
Salmo info