O čia tai bent 007

Kad ir koks didelis būtum, visada atsiras didesnių – šios taisyklės nežinojo vienas Meksikos įlankoje ramiai sau plaukiojęs ryklys. Jį, vienu kąsniu prarijo gigantiška žuvis. 2014 m. internetinėje svetainėje „Youtube“ paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip ties Floridos krantais buriuojantiems žvejams, ant kabliuko užkimba virš metro ilgio ryklys. „Tai bent laimikis“ – pagalvotumėte, tačiau neskubėkite... Aplink nelaimėlį ratus ima sukti už jį kur kas didesnė žuvis – giljotininis guperis. Tiesą sakant, šis žvėris labiau panašus į plaukiojančią Godzilą, nei tarp rifų šmirinėjančią žuvelę. Giljotininis guperis (Epinephelus itajara), dar vadinamas žydžuve yra didžiausia rifinė žuvis Atlanto vandenyne. Jos ilgis gali siekti apie 3 metrus, o didžiausias pagautas šios rūšies atstovas svėrė net 363 kilogramus. Šią žuvį saugo griežti Floridos gamtosaugos įstatymai, o užfiksuoti tokį didelį gruperį pavyksta tik nedaugeliui. Vis dėlto, internetinės svetainės vartotojui „Gimbb14“ tai padaryti pavyko su kaupu. Ties „Bonita Springs“ miestelio krantais Meksikos įlankoje, jis turėjo galimybę ne tik nufilmuoti milžinę, tačiau ir padovanoti jai savo pietus su visu valu. (1 pav.)

Žmonės evoliucionavo iš priešistorinio ryklio, kuris okeanų gelmes vagojo prieš 300 mln. metų, skelbia Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai. Primityvi žuvis akantodas (Acanthodes bronni) yra bendra visų žandikaulius turinčių stuburinių Žemėje, įskaitant ir mus, Homo sapiens, pramotė. Šios žuvies kaukolės fosilijų, kurioms, kaip manoma, yra apie 290 mln. metų, analizės rezultatai atskleidė, jog ši rūšis buvo ankstyvoji moderniųjų žandikaulius turinčių gyvūnų pradininkė: iš jų išsivystė galybė stuburinių su žandikauliais rūšių, o dabar planetoje jų yra dešimtys tūkstančių – pradedant reptilijomis, paukščiais, baigiant pažangiausiais žinduoliais. Akantodai (gr. k. – „dygliuočiai“) egzistavo dar iki to evoliucijos momento, kai išsiskyrė primityviausiųjų ryklių ir pirmųjų kaulinių žuvų linijos – manoma, kad ši takoskyra lėmė ir žmonių atsiradimą. Šių priešistorinių žuvų fosilijų randama Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Australijoje. Lyginant su kitais dygliuotaisiais ano meto rykliais, akantodai buvo palyginus nemenki – maždaug 30 cm ilgio – egzemplioriai. Vietoj dantų šios žuvys turėjo žiaunas. Šie jūros gyvūnai išsiskiria ir plačiomis akimis, o mito jie planktonu. (2 pav.)

Megalodonas yra didžiausias kada nors mūsų planetoje gyvenęs ryklys bei nuožmus grobuonis, kurio bijodavo visi, kurie tik drįsdavo įplaukti į jo teritoriją. Jo pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „didelis dantis”. Šis milžiniškas ryklys yra didžiausias ir galingiausias grobuonis istorijoje. Fosilijos byloja, jog Megalodono ilgis siekdavo 20 metrų, o svoris – įspūdingas 100 tonų – tiek, kiek sveria mėlynieji banginiai. Įspūdingi ir Megalodono dantys – kai kurių ilgis siekia net 18 centimetrų. Dantų fosilijos randamos įvairiose pasaulio vietose, o vienu metu manyta, jog tai yra suakmenėję drakonų liežuviai. (3 pav.)

Neseniai buvo paviešintas faktas, kad 1954 m. viename iš Adelaidės uosto Australijoje dokų, valant laivo „Rashel Kohen“ dugną nuo kriauklių, korpuso apkaloje buvo aptikti įsmigę 17 didžiulių dantų, kurių plotis siekė 8, o aukštis 10 cm. Kam jie priklauso ir kaip galėjo įsmigti į laivo apkalą? Tokie dantys, pasak Wowfacts.net portalo, galėjo priklausyti gigantiškam rykliui – megalodonui, tačiau manoma, kad šios žuvys išnyko prieš 1,5 mln. Tokius didžiulius trikampio formos dantis, primenančius dabartinių ryklių dantis, tyrinėtojai aptinka įvairiuose pasaulio regionuose, o tai rodo, kad megalodonai gyveno visame pasauliniame vandenyne. Mįslingas radinys mokslininkams kelia daug minčių. Geologai gyvūnų rūšį laiko išmirusia, jei jos egzistavimo pėdsakų neaptinkama daugiau kaip 400 000 metų. Tuo tarpu nustatyta, kad paskutinių aptiktų Taityje ir mūsų gimtosios Baltijos pakrantėse megalodonų dantų amžius – vos 11 000 metų. Šie dantys net nespėjo iki galo suakmenėti. Todėl mokslininkai, teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog realiai ištirta tik 10 proc. pasaulinio vandenyno gelmių, gali būti, jog megalodonai anaiptol neišnyko ir vis dar gyvena didžiulėse gelmėse. (4 pav.)

Priešistorinio ryklio megalodono kandimas jėga yra kone įspūdingiausias jo ginklas – ji siekė net 18 tonų jėgą, kai tuo tarpu baltojo ryklio kandimo jėga siekia „viso labo” 2 tonas. Su tokia jėga Megalodonas galėjo taip lengvai sutraiškyti banginio kaukolę, kaip žmogus savo dantimis gali sutraiškyti vynuogę. Tokios kandimo jėgos per visą istoriją neturėjo nei vienas Žemės sutvėrimas. (5 pav.)

Ryklys, kuris labiau panašus į ungurį priklauso daugiažiaunių ryklių (Hexanchiformes) šeimai, kurioje yra viena rūšis – gyvatryklis (Chlamydoselachus anguineus). Kūnas 1,5–2,0 m ilgio. Nugarinis pelekas mažas, analinis didelis, uodegis labai asimetriškas. Dantys smulkūs, labai aštrūs. Paplitęs vandenynuose ties Australija, Japonija, Naująją Zelandija, Čile, Kalifornija. Gyvena iki 1200 m gylyje. Gyvagimdis. (6 pav.)

Australijos mokslininkai 3 metrų ilgio didįjį baltąjį ryklį pažymėjo siųstuvu, tačiau po 4 mėnesių siųstuvą rado išmestą į krantą – maždaug už 5 km nuo tos vietos, kur ryklys buvo pažymėtas. Peržvelgus siųstuvo duomenis, tapo aišku, kad vieną nuožmiausių jūrų pasaulio plėšrūnų surijo kažkoks kitas grobuonis. Kokie monstrai galėtų medžioti ir maitintis bene agresyviausia ryklių rūšimi? Siųstuvo duomenys pateikė atsakymą. Rastas siųstuvas užfiksavo staigų temperatūros pokytį: ji ūmai pakilo nuo +7,8° C iki +25,5° C. Tokia temperatūra giliai po vandeniu galėjo būti pasiekta tik siųstuvui atsidūrus kito gyvūno pilve. Kitaip tariant, didžiulį ir sveiką ryklį kažkas prarijo. Be to, siųstuvas staiga nėrė į 0,6 km gelmę. Temperatūros pokyčių nebuvo 8 paras. Maža to, siųstuvas nuolat judėjo ne tokiame dideliame gylyje. Po to atsidūrė dugne, o po kelių mėnesių buvo išmestas į krantą. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad pažymėtą didįjį baltąjį ryklį (patelę) užpuolė kažkoks dar didesnis ir agresyvesnis superplėšrūnas. Tikėtina, kad jis sudraskė ryklį ir prarijo jo siųstuvą. Fiksuoti temperatūros įrašai byloja, kad siųstuvas pabuvojo nežinomo plėšrūno virškinimo trakte. Po kurio laiko mokslininkams pavyko įminti šią gluminančią mįslę. Savaime suprantama, ryklį užpuolė ir suėdė ne Godzila ir ne kokia nors pasiutusi orka. 3 metrų ilgio didįjį baltąjį ryklį nudaigojo... kur kas didesnis jo gentainis, kurį tyrėjai pavadino „kolosalaus dydžio baltuoju rykliu-kanibalu". (7 pav.)

Plekšnė yra puiki aktorė. Žinoma jų būna įvairiausių rūšių, tačiau šios keistos žuvų rūšies tikslas – bet kurioje jūroje ar vandenyne susilieti su dugnu, užuot tapus didesnio jūrų „kaimyno“ priešpiečiais. Kad būtų patogu gulėti ant jūros dugno, plekšnių akys yra vienoje pusėje. Įspūdinga tai, jog plekšnės gimsta su akimis abiejose pusėse, tačiau joms augant bei bręstant viena akis ima savotiškai slinktis į tą pusę, kuri yra viršuje žuviai atsigulus ant dugno. Nemažai plekšnių rūšių gali keisti savo spalvą, kad geriau atitiktų jūros ar vandenyno dugno koloritą. Kol kas didžiausias šios žuvies aktorinių sugebėjimų įvertinimas – ja apsimesti bando mėgdžiojantis aštuonkojis! (8 pav.)

Žuvys, kurios naudojasi bioliuminescencija medžioti grobiui yra vadinamosios velniažuvės (angl. anglerfishes). Velniažuvė pasižymi didele galva, aštriais ilgais dantimis ir ilga plona mėsinga atauga ant viršugalvio. Ši atauga, kuri dar vadinama siūlu (angl. filament), pasižymi viena įdomia savybe – jos gale yra toks rutuliukas (vadinamas esca), kurį velniažuvė gali užžibinti. Mažesnės žuvys, susidomėjusios šviesos taškeliu, priplaukia pasižiūrėti iš arčiau, kas per daiktas. Kai auka, pakankamai arti priplaukusi, pamato už escos besant didžiulių tamsių velniažuvės nasrų, vargšei žuvelei paprastai būna per vėlu sprukti šalin. (9 pav.)

Nedidelės giliavandenės Stomiidae šeimos Malacosteus genties „laisvaisiais žandikauliais“ pramintos žuvys (angl. stoplight loosejaws) bioliuminescenciją naudoja grobiui ieškoti. Jos prisitaikė skleisti raudoną šviesą; dauguma žuvų mato tik mėlyną šviesą, todėl „laisvieji žandikauliai“ įgyja didelį pranašumą, kai vietą, kurioje jos yra apšviečia raudona šviesa. Jos savo grobį mato, o grobis jų – ne. (10 pav.)