O čia tai bent 006
Greičiausia pasaulio žuvis yra buriažuvė (Istiophoridae). Jos rekordas – 109,4 km/h. Tai – ešeržuvių (Perciformes) būrio žuvų šeima. Dydis – nuo 2,5 iki 5 m. Svoris 40–900 kg. Paplitusios vandenynų atogrąžų zonoje. Priskaičiuojama 11 rūšių.
Raja – egzotiškai atrodanti žuvis gali sverti daugiau nei puse tonos, o jos plotis – siekti net 2,4 m. Nors tiksli rajų populiacija nežinoma, manoma, kad dėl nykstančios gyvenimo aplinkos jų gretos pamažu retėja. 2008 m. vasarį mokslininkai sugavo 264 kg sveriančią didžiąją rają, kuriai įtraukti ant laivo denio prireikė nei 13 vyrų. Šių žuvų randama pietryčių Azijoje ir Šiaurės Australijoje.
Skorpena turi retą gebėjimą apsimesti akmeniu. Kadangi ji dažniausiai gyvena tarp koralų, tokie triukai labai praverčia – užsimaskavusi ji laukia, kol pro ją praplauks nieko neįtarianti žuvelė, ir žaibiškai užpuolusi savo auką sudoroja ją per 0,015 s. Skorpena labai nuodinga, žmogui jos nuodai yra potencialiai mirtini.
Didžiausia pagauta gėlavandenė žuvis — didžioji Mekongo vilkžuvė. Ji buvo 2,7 metrų ilgio ir svėrė 293 kg. Nors ši milžinė yra negrėsminga bedantė žolėdė, jos dydis tikriausiai atbaido bet kokius plėšrūnus. Išskyrus, žinoma, žmones: nereguliuojama žvejyba Mekongo upėje privedė vilkžuvę prie išnykimo ribos.
Nors piraiba nėra tokia didelė kaip didžioji Mekongo vilkžuvė, ji yra didžiausia Amazonės vilkžuvė. Šiame dešimtuke ji užsitarnavo aukštesnę vietą už dažnai šokiruojantį savo skrandžio turinį. Piraibos burna gali išsiplėsti iki 40 cm pločio, tad beveik bet kas gali į ją tilpti. Žvejai piraibų skrandžiuose yra radę beždžionių, kitų vilkžuvių ir net, pasak legendų, žmonių dalis.
Didžiausias eršketas, kuris yra pagautas Lietuvos vandenyse, svėrė 120 kg, buvo 2 m 64 cm ilgio. 1955 m. jis sužvejotas Kuršių mariose. Europiniai eršketai (Acipenser sturio) gali užaugti dar didesni, anksčiau tokių mūsų vandenyse tikrai būta.
2015 m. Suvanio upėje (Florida JAV) eršketas nužudė penkiametę mergaitę, jos devynerių metų broliukui sulaužė riešą. Žuvis netikėtai įšoko į valtį, kuria plaukė Džeilon Ripi Ligon šeima, ir visu savo svoriu trenkėsi mergaitei į veidą. Tai pirmasis toks atvejis, kuomet nuo eršketo žūva žmogus. Šios žuvys kai kada iššoka iš vandens aukščiau negu 2 metrus. Toje upėje gyvenantys eršketai užauga iki 2,5 metro ilgio ir gali sverti iki 90 kilogramų.
Didysis eršketas arba beluga (Huso huso) – eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvis. Tai –stambiausia eršketų rūšis, užauga iki 9 m ir sveria 1,5 tonos. Paplitęs Kaspijos, Juodosios ir Adrijos jūrų baseinuose. Neršti plaukia į upes. Subręsta po 16–18 metų. Išgyvena 100 ir daugiau metų. Minta daugiausiai žuvimis.
Žuvis-dantų krapštukas, vampyrinė žuvis, penio žuvis – kandiru turi daug keistų pavadinimų. Šis mažas persišviečiantis padaras maitinasi didesnių žuvų krauju. Jas kandiru susiranda pagal šlapalo kvapą, kurį žuvys išleidžia per savo žiaunas. Sklando siaubingos pasakos ir apie tai, kaip kandiru įplaukia į vyrų penius, kai šie nusišlapina vandenyje. Vienas būdas ištraukti šiuos parazitus – amputuoti penį, tad siūlome pagalvoti, prieš nusišlapinant Amazonėje.
Velniažuvė gyvena Atlanto ir Arkties vandenynuose. Veikiausiai ji yra pati negražiausia žuvis visame pasaulyje. Tačiau velniažuvė turi dar du labai įdomius bruožus. Pirmasis – hipnotizuojantis švyturys, kabantis virš jos galvos, kuris pritraukia smalsius ir išalkusius gyvius. Antrasis – vyriškų velniažuvių išnaudojimas. Gyvenimo pradžioje vyriškos lyties velniažuvė susiranda partnerę ir, būdamas dešimt kartų mažesnis, įsikanda į jos šoną. Po kelių dienų patinas susilieja su patelės kūnu, prarasdamas net savo akis bei vidinius organus. Jis dalinasi jos krauju ir iki gyvenimo galo tiekia savo partnerei spermą. Į moteriškos velniažuvės pašonę gali įsikibti net šešios vyriškos giminės velniažuvės.
