O čia tai bent 002
2012 m. rugsėjo pabaigoje prie Jonavos esančiose Šventosios upės žiotyse Aleksejus Teslionokas pagavo lašišą, kurios ilgis siekė 136 cm., svoris – 25,6 kg. Būtų galima fiksuoti Lietuvos rekordą (elektroninės svarstyklės rodė 28 kg), tačiau tikslus žuvies svoris visgi liko nenustatytas. Paskutinį kartą panašaus dydžio lašiša sugauta prieš 22 metus, jos ilgis buvo 125 cm., svoris – 26, 7 kg.
Sakramento upėje biologai surado neseniai kritusią milžinišką karališkąją lašišą. Biologas Doug Killam ir Dale Morrison iš Ramiojo vandenyno žūklės komisijos spalio 30 d. stebėjo neršiančias žuvis, kuomet netikėtai netoli kranto esančioje seklumoje pamatė karališkąją lašišą, kuri deja, jau buvo negyva. Jei žuvis būtų buvusi sugauta gyva, tai greičiausiai būtų naujas valstijos rekordas. Lašiša buvo 51 colio (127,5 cm ilgio) ir svėrė maždaug 85 svarus (38,55 kg). Žuvis surasta 100 km atstumu nuo vandenyno, todėl plaukdama tokį atstumą prieš srovę lašiša numetė nemažai svorio. Biologų skaičiavimu, įplaukusi į upę iš vandenyno ji svėrė ne mažiau 90 svarų (40,8 kg). Dabartinis Kalifornijos rekordas yra 39,91 kg svorio karališkoji lašiša pagauta dar 1979 m. O.H. Lindberg.
Pasaulyje sugauta didžiausia karališkoji lašiša svėrė 43,99 kg ir buvo sugauta Aliaskoje, Kenai upėje. Didžiausios pasaulyje karališkosios lašišos išskyrus Aliaskos upes yra pagaunamos Sakramento ir Smith upėse Kalifornijoje bei Chetco ir Rogue upėse Oregone.
Didžiausią vertę pasaulinėje rinkoje turi grūdėtieji didžiojo eršketo (beluga) ikrai. Jie rinkoje sudaro tik 5 proc. visų ikrų. Šie ikrai stambūs, pilki, o labiausiai vertinami yra pilkai žydri. Didžiuosiuose užsienio restoranuose šių ikrų kaina gali viršyti 3000 JAV dolerių. Antroje vietoje pagal vertę yra rusiškojo eršketo ikrai, gelsvai rudos arba žalsvos spalvos. Jie kainuoja maždaug 40 proc. pigiau negu didžiojo eršketo ikrai, bet vertinami žinovų už tik jiems būdingą dumblo ir žolės prieskonį. Yra dar viena, nepaprastai reta rūšis – Golden caviar (Auksiniai ikrai). Tai – gamtos kazusas, genetinio nukrypimo pasekmė, nes priklauso didžiajam eršketui albinosui. Ikrų spalva – nuostabi: gintarinė su aukso tonais. Ženevos „Caviar House“ ekspertai mano, kad ši reta rūšis niekada nepatenka į rinką. Irane tokie ikrai fasuojami į auksinius indelius. Manoma, kad per metus jų surenkama tik apie 10 kg.
2012 m. sausio 5 d. Tokijo žuvies turguje buvo parduotas įspūdingo dydžio žydrapelekis tunas, jis svėrė 269 kilogramus ir kainavo net 32,49 mln. jenų. Žuvį įsigijo Kiyoshi Kimura, restoranų tinklo „Sushi-Zanmai“ prezidentas. Tunas buvo išskirstytas į minėto tinklo restoranus, prie kurių nusidriekė eilės norinčių paragauti. Kad šiuo delikatesu galėtų pasimėgauti kuo daugiau žmonių, buvo uždėtas apribojamas – vienas žmogus galėjo įsigyti tik vieną gabalėlį sušio už kurį teko mokėti kelis tūkstančius jenų.
Žuvys yra gyvūnų grupė, kuri dauginasi skirtingais būdais. Pavyzdžiui, daugelis žuvų gali keisti lytį – patelės tam tikromis sąlygomis gali pavirsti patinais. Tarkim, taip būna mėlyndryžių lūpažuvių tarpe. Šios žuvys gimsta patelėmis, o stambiausi individai vėliau tampa patinais.
Kai kurių žuvų jauniklius prižiūri patinai. Jūrų arkliukų patinėliai prižiūri savo jauniklius itin rūpestingai. Jų pareiga – nešioti jauniklius panašiai kaip kengūros, maišelyje ant pilvo. Čia po išradingo poravimosi šokio su patinais patelės padeda kiaušinėlius, jos įkiša kiaušintakius į išnešiojimo maišelį, o jame kiaušinėliai apvaisinami patino sėkla ir paliekami motinos gimdą primenančioje aplinkoje. Praėjus inkubaciniam periodui iš maišelio patinas „pagimdo“ jauniklių, jie jau primena nedidelius suaugusius jūrų arkliukus.
Yra žinoma daugiau žuvų rūšių negu bendrai sudėjus visas varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių rūšis.40 proc. visų pasaulio žuvų rūšių gyvena gėluose vandenyse. O šiuo metu mažiau kaip 1 proc. Žemės vandenų yra gėli. Beje, manoma, kad lig šiol dar neatrasta dar apie 15 tūkst. žuvų rūšių.
Pasitaiko auksinių žuvelių, kurios netilptų jokiame akvariume. Raphael Biagini 10 minučių traukė milžinišką žuvį iš ežero pietų Prancūzijoje. Pasvėrus paaiškėjo, kad laimikis – 14 kg! Kolegos žvejai sakė, kad šešerius metus jie bando pagauti „legendinę auksinę žuvelę“ – galiausiai tai pavyko. „Iš pradžių buvo neaišku, kas užkibo. Galima buvo tik suprasti, kad žuvis didelė. Ji buvo stipri kovotoja, bet nepakankamai stipri, kad išsigelbėtų“, – pasakojo laimingas žvejas iš Montpellier. Po improvizuotos fotosesijos jis paleido žuvį atgal į ežerą.
Parengė Romualdas Žilinskas