Sykas (Coregonus maraena) arba ežerinis sykas priklauso lašišinių (Salmonidae) šeimai. Sykų genties (Coregonus) atstovai paplitę Šiaurės pusrutulyje, vidutinių platumų klimato juostoje. Dėl šių žuvų plastiškumo, prisitaikant prie konkrečių vandens telkinių, jų filogenezės (sėslios ir praeivės formos, kurios skiriasi kūno sandara, morfologija, gyvenimo būdu) mokslininkams labai sudėtinga nustatyti tikslias šių žuvų rūšis bei porūšius. Net ir šiuo atveju, jų lotyniškas pavadinimas (Coregonus maraena), anksčiau buvo rašomas kaip (Coregonus lavaretus), o ežeriniai Platelių sykai vadinami (Coregonus lavaretus holsatus Thienemann nat. Platelensis Maniukas). Dabar mokslininkai nusprendė, kad tai yra viena ir ta pati rūšis, kuri paplitusi Baltijos jūros baseine nuo šiaurinės Vokietijos dalies iki Suomijos įlankos, Šiaurės jūros pietrytinėje dalyje. Ji gyvena ir daugelyje šaltavandenių bei gilių Lenkijos ežerų, Švedijos ežeruose, Ladogos ežere.
Mūsų krašte sykai gausesni tik Platelių, Vištyčio ir Galaduso ežeruose, yra jų Asalnų, Asvejos, Didžiulio, Galvės, Dusios, Gavio, Gilučio, Lūšių, Skaisčio, Šakarvų, Vievio ir dar keliuose ežeruose.
Pas mus aptinkamas Baltijos jūros sykas – praeivė šios žuvies forma, vadinta europiniu syku (Coregonus lavaretus lavaretus), atplaukiantis neršti iš Baltijos jūros į Kuršių marias. Labai retas, ypač Lietuvai priklausančioje jūros dalyje. Pastarasis sykas gyvena iki 10 m., pasiekia 2 kg maksimalų svorį.
Ežerinis sykas, kuris gyvena Lietuvos ežeruose, palankiomis sąlygomis gali sulaukti 20 m. amžiaus, jo svoris gali siekti iki 5 – 6 kg, Tačiau dabar stambūs jau vadinami apie 50 cm dydžio iki 3 kg svorio egzemplioriai, kurie išgyvenę iki 15 m. amžiaus, nes pastaruoju metu mūsų ežeruose gyvenančių sykų dydis sulig kiekviena žuvų karta mažėja.
Lietuvos vandenų ežeriniai sykai – giliavandenės, būrius sudarančios žuvys. Jos vasarą laikosi 10 – 12 m. gylyje ar net giliau (priklausomai nuo ežero, tačiau bet kokiu atveju renkasi gilesnes vietas), minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, moliuskais, žuvų mailiumi. Žiemą sykai išsibarsto po visą ežerą, plaukioja ir priekrantėje, sykų traukimasis arčiau krantų prasideda jau rudenį, neršia taip pat netoli krantų seklesnėse, nei jiems įprasta maitintis, vietose.
Iš Baltijos atplaukusių sykų nerštas vyksta lapkričio – gruodžio mėn., vislumas – 50 – 100 tūkst. ikrelių, kuriuos sykai beria ant smėlėto ar žvirgžduoto dugno. Subręsta būdami 4 m. amžiaus, apie 27 cm dydžio.
Ežeruose gyvenantys sykai subręsta 4 – 5 m. amžiaus, kai pasiekia 27 – 29 cm, tuomet jų svoris būna apie 200 – 300 g, neršia lapkričio pabaigoje – gruodžio mėn. Ežerinių sykų vislumas – 6 – 17 tūkst. ikrelių.
Sykai – nykstančios žuvys, todėl įrašytos į Tarptautinę Raudonąją Knygą ir Lietuvos Raudonąją Knygą.
Nepaisant to, sykų žūklė mėgėjų įrankiais mūsų vandenyse nedraudžiama, nors galioja apribojimai, galima šias žuvis gaudyti tik Vištyčio, Galvės ir Platelių ežeruose, jie žvejojami pagal licencijas, kurių kiekis yra ribotas.
Sykai gaudomi dirbtiniais ir natūralios kilmės masalais, mūsų ežeruose sėkmingiausiai meškeriojami nuo ledo, masalui naudojat nedideles blizgutes.
