Saulažuvė

Saulažuvė (Leucaspius delineatus) yra karpinių (Cyprinidae) šeimos atstovė. Gyvena Europos gėluosiuose vandenyse, sutinkama visuose Reino, Dunojaus, Dnepro Volgos, Pripetės, Nemuno, Dauguvos ir kitų upių baseinuose, Šiaurės Kaukazo upėse ir Onegos bei Šiaurės Dvinos baseinų ežeruose.

Saulažuvės gyvena tiek lėtai tekančiame, tiek stovinčiame vandenyje, vandens kokybei neišrankios, dauginasi labai sparčiai, todėl gali būti gausiai randamos kai kuriuose mažai maisto turinčiuose ežerėliuose, senuose tvenkiniuose, karjeruose. Itin mėgsta gausiai vandens augalais apaugusius telkinius arba koncentruojasi ten, kur vešli augalija. Plaukioja vandens paviršiuje ar (ir) seklesniuose telkinio plotuose, arčiau krantų. Telkiasi į gausius būrius.

Saulažuvės gyvena iki 6 m., užauga iki 9 cm dydžio. Tai – viena iš mažiausių Lietuvos vandenų žuvų, mūsų vandenyse labai dažna.

Subręsta saulažuvės 1 – 2 m., kada jų dydis yra vos 3 – 4 cm. Neršia porcijomis ant vandens augalų gegužės – birželio mėn., kai vandens temperatūra pakyla iki 15 °C. Vislumas – 1 – 4 tūkst. ikrelių.

Šios smulkios žuvelės suryja nemažai kitų žuvų ikrų ir lervučių, bet jas irgi labai intensyviai medžioja kitos plėšrūnės, ypač – ešeriai, sterkai.

Saulažuves, palyginti su jų dydžiu, labai ėdrios, ryja įvairius smulkius vėžiagyvius, vabzdžius ir jų lervas, taip smarkiai išeikvodamos vandens telkinio mitybinę bazę. Dažniausiai plaukioja pačiame vandens paviršiuje arba viduriniuose jo sluoksniuose, tik atvėsus orams leidžiasi iki paties dugno. Aktyvios visą parą.

Saulažuvės meškeriotojų naudojamos, kaip masalas plėšrioms žuvims, jų galima lengvai pasigauti graibštu. Kartais vaikai jas žvejoja plūdine meškere, ant paties mažiausio kabliuko nerdami slieko gabalėlius, musės ar trūklio lervutes, muses ir pan.