Valas Salmo Ice Line Sigma Ultra 30 m

Netradicinis požiūris į masalų panaudojimą gali duoti netikėtų teigiamų rezultatų. Tai liečia visus vilioklius be išimties, suprantama, taip pat ir poledinei žūklei skirtas vertikaliąsias blizges.

Veikiausiai skaitytojams susidaro įspūdis, kad saiko jausmas man nebūdingas, nes pradėjęs rašyti apie vienos žuvies gaudymą pernelyg įsibėgėju ir tarsi pamirštu kitas žvynuotąsias. Bet tai normalu, kadangi išdėstęs savo mintis, vėliau pamatau, jog dar ne viską pasakiau, ką žinau, pildau savo rašliavą, ir taip gimsta naujas straipsnis.

Didelių kuojų gaudymas iš po ledo yra ir didelis malonumas, jau vien todėl, kad stambi kuoja pakankamai stipri žuvis net šaltame vandenyje. Smulkias žvejoti irgi smagu, bet tas smagumas tarsi lazda su dviem galais – mažylės nučiulpia masalą arba „baksi“ per bemasalinę avižėlę, kerti, kerti ir vis nepakerti. Didelės kuojos ilgiau lauki, bet jei jau ji griebė vilioklį, tai vargu ar išspjaus...

Žieminė žūklė daugeliui meškeriotojų visų pirma asocijuojasi su ešerių gaudymu. Toks požiūris teisingas, neneigsiu, tačiau, jei paimtume bendrą statistiką, vargu ar kuojų pas mus pagaunama mažiau. Bet kokiu atveju tai būtų ta žuvis, kurią galima drąsiai statyti į vieną gretą su ešeriu žūklaujant žiemą.

Jau visai nukvakau į senatvę, sakysite. Arba suvaikėjau. Neskubėkite su išvadomis – ne savo amžių turiu omenyje, bet žuvį apie kurią šis straipsnis – aukšlę. Meškeriotojai į ją žiūri su panieka. Nebent žvejai sportininkai specializuojasi aukšlių gaudyme, na, dar vaikai jas masiškai gaudo, kitąsyk pensininkai „bovijasi“.

Dabar viskas žūklėje eina plonyn, mažyn, smulkyn. Įdomi tendencija, kartais maloni, jei kalbame apie žūklės įrangą, kadangi su tokia išties jaučiame didesnį komfortą, smagiau gaudyti ir varginti laimikį. Tačiau jei kalbėtume apie žuvis, tada norėtųsi atvirkštinio proceso – tegul tik žvynuotosios auga ir kasmet kimba vis didesnės, svaresnės...