Guminukas Keitech Easy Shiner 4"

Išneršę salačiai vis labiau tolsta link upės vidurio ir galutinai sušilus vandeniui prasideda antrasis – grynai vasarinis jų spiningavimo etapas. Dabar plėšrūnai sukinėjasi šalia rėvų, galima šių plėšrūnų aptikti ties nutįsusių seklumų liežuviais upės viduryje, už didesnių akmenų prie dambų net ir netoli kranto. Tokiu metų laiku jie gerokai išsibarstę po vandens telkinį, tad tenka žvejoti aktyviai.

Sterkų žūklės sezonas ežeruose paprastai būna palyginti trumpas – nuo birželio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Na, gal dar spalio pirma pusė gali padovanoti neblogų laimikių. Tokiu metų laiku gali sulaukti 1–2 kibimų per dieną, bet žuvys tuomet bus tikrai neeilinės. Vėliau sterkai kažkur dingsta...

Pirmiausiai visus žvejus noriu pasveikinti su Naujaisiais Metais ir Kalėdomis. Mėnesį laiko buvau dingęs iš socialinių tinklų, nes atostogavau. Nors išties turėjau kitų reikalų ir darbų, kuriuos nuveikti galima tik visiškai atsiribojus nuo rašymo apie žūklę, o dar geriau – nuo viso pasaulio. Na, bet mano asmeninis gyvenimas ir nesusijusi su meškeriojimu veikla neturėtų dominti šito facebook puslapio skaitytojų, todėl žuvaukime toliau...

Kaip jau ir minėjau, lapkričio antroji pusė ir gruodžio pradžia niekada nelepina orais. Bet tame yra vienas retai minimas privalumas – smarkiai ištuštėja vandens telkinių pakrantės. Kadangi tokiomis sąlygomis žvejoti yra menkas malonumas, pirmiausiai „atkrenta“ tik šiaip mėgėjai užmesti meškerę. Gerokai sumažėja ir vyresnio amžiaus meškeriotojų, vaikų, nes šis laikotarpis sutampa su kvėpavimo takų virusinių infekcijų plitimu, gripo epidemijomis ir kitomis panašiomis ligomis. Seniems meškerės „vilkams“ dažnas negalavimas yra ir sąnarių skausmai, kurie šiuo metu kaip taisyklė smarkiai paūmėja.

Jei prieš mėnesį pagauti lydekų didžiosiose mūsų upėse nesudarė problemų, tai likus porai savaičių iki kalendorinės žiemos, net ir šios praktiškai visus metus aktyvios plėšrūnės tapo sunkiai suviliojamos. Nieko nuostabaus, nes lydekos, kaip ir visos kitos žuvys, „aptingo“ dėl smarkiai atvėsusio vandens, iš ankstesnių buvusių gerų žūklaviečių jos pasitraukė į gelmes. Bet yra ir kitų dalykų, kurie įtakoja smarkiai sumažėjusį laimikių skaičių – dabar iš esmės pakito aštriadančių gaudymo taktika, masalai, o žvejai, kitaip nei žvynuotosios, savo įpročius keičia ne instinktyviai.

Nevėžio žemupys yra unikalus daugeliu aspektų. Visų pirma, rudenį čia susirenka ne tik šios upės žuvys, bet dalis žvynuotųjų atplaukia ir iš Nemuno, kadangi Nevėžyje nestinga itin gilių duobių, vanduo nesraunus, dugnas sąlyginai minkštas, žodžiu, žiemojimui žuvims sąlygos idealios. Kur žuvys – ten ir žvejai.

Sudėtinga pasakyti, daug mūsų upėse lydekų ar ne. O sudėtinga jau vien todėl, kad ne visos upės ar upių atkarpos patinka šioms plėšrūnėms. Jei Nemune arba Neryje, paėjęs krantu kilometrą ar du, vis tiek pagausi bent vieną dantytąją, tai tokiose upėse, kaip Šešupė ar Šventoji jų gali nerasti ir labai ilgame ruože. Apie mažesnes upes nė nekalbu, nes kai kuriose, galima pagalvoti, kad tokios žuvys apskritai negyvena.

Praeitame šio ciklo straipsnyje kalbėjau apie guminukų spalvas. Faktas, kad skaitytojai norėtų konkretumo – kokių firmų ir kokie modeliai būtų geriausi naktinei sterkų ir lydekų žūklei.

Neseniai publikavęs straipsnį apie sterkų paieškas tvenkiniuose, dabar pasakosiu, kaip reikėtų gaudyti šiuos plėšrūnus. Spiningausime, suprantama, iš valties, masalui naudosime silikoninius vilioklius.

Prieš pradėdamas kalbėti apie tinkamiausių spalvų riperius sterkams, norėčiau tarti kelis žodžius apie šių plėšrūnų biologiją, kad suprastumėte, kodėl blausiaakiai mėgsta būtent tokių, bet ne kitokių spalvinių variacijų silikoninius masalus.

Guminukai arba kitaip silikoniniai masalai dažniausiai žvejams asocijuojasi su džigavimu, įvairiais kitais įmantriais spiningavimo būdais, tarkim, Jig Rig, Carolina Rig ir panašiai. Aš dabar kalbu senus gerus tvisterius bei riperius, kurių dydis bus maždaug trys coliai.

Šapalų žūklė spiningu mums dažniausiai asocijuojasi su mažais vobleriais bei sukriukėmis. Šįmet guminukais sėkmingai šias žuvis gaudžiau Neryje vasarą, rudens pradžioje ir viduryje, dieną ir naktį, ta tema parašiau ne vieną straipsnį. Manyčiau, kad šapalų žūklėje mes silikoninius masalus dar pernelyg mažai išnaudojame. Bandau užpildyti šią spragą, nes pasakosiu apie šapalų žūklę guminukais vėlų rudenį ir žiemą Nevėžyje.

Šąlant vandenims daugelis plėšrūnių sustiprintai maitinasi: ruošiasi žiemos periodui – tada dėl smarkiai kritusios vandens temperatūros jų aktyvumas gerokai sumažės. Kaip jau įprasta sakyti ir tai tiesa, kuo vanduo tampa vėsesnis, tuo stambesnius masalus grobuonės stengiasi griebti.